Ir nors tai žinome, bet dažnai kažkodėl pasirenkame tai, kas gerai pažįstama, įprasta ir negresia jokiais pokyčiais. Nors ir suprantame, kad diena iš dienos darant tą patį, kitaip nebus niekada, bet ir toliau tęsiame šią nesibaigiančią istoriją.

Kokias gi „pasakas“ suokia mums protas? Štai kelios, gan dažnai sutinkamos istorijos.

Kitos tai padarė, bet man nepavyks, nes jos turi tai, ko neturiu aš.

Tikriausiai girdėjote tokią mintį „Jeigu bent vienas žmogus tai padarė, vadinasi, tai gali visi“. Su šia mintimi galima sutikti ir galima nesutikti. Ir dažniausiai – nesutinkame. Mums įprasčiau galvoti, kad jeigu kažkas tai padarė, tai nereiškia, kad tai galiu padaryti ir aš. Į galvą daug greičiau ateina dešimtys „kodėl NE“, nei tas vienintelis „kodėl TAIP“.

Ji tapo tokia populiaria rašytoja todėl, kad neturi vaikų ir turi daugybę laisvo laiko.

Ji gerokai už mane jaunesnė, todėl ir pakeitė profesiją.

Ji patrauklesnė už mane, todėl ir susirado tokį nuostabų vyrą.

Jos išsilavinimas geresnis, todėl ir gavo tokį darbą.

Ją palaikė šeima ir artimieji, ir todėl jai pavyko įkurti savo verslą.

Jos visa tai turi, o aš – ne. Todėl ir negaliu.

Negaliu, nes man kažko trūksta.

Ir protas su pasimėgavimu kuria vis naujas ir vis įtikinamesnes istorijas „kodėl NE“. Ir praleidžia pro šalį tas, kurios įgyvendino savo svajones, neturėdamos jokių „privilegijų“. 50-ies pabaigė dar vienus mokslus ir pakeitė profesiją. Po dienos darbų užmigdžiusi atžalas iki išnaktų rašė knygą. Pradėjo verslą be jokio išorinio palaikymo ir resursų. Įžengusi į šeštą dešimtį tapo viena populiariausių brandaus amžiaus modelių. Neturėjo rankų ir kojų, bet padarė tai, apie ką svajojo ir įkvėpė tūkstančius žmonių visame pasaulyje. Įžengusi į septintą dešimtį įkūrė sėkmingą verslą. Ir jeigu apsižvalgysime, atrasime daugybę panašių istorijų apie tai, kaip įveikiamos kliūtys ir sukuriami fantatiški dalykai.

O tai reiškia, kad ir jūsų kliūtis galima įveikti.

Taip, tai nebus toks pat kelias, tai nebus tos pačios patirtys.

Tai bus jūsų.

Ir jūs tai galite.

Gyvenimas turi būti lengvas ir malonus.

Ir taip, lengvai ir maloniai gyventi yra lengviau ir maloniau. Ir visiškai sutinku su tuo, kad tokio gyvenimo reikia siekti. Tačiau dažnai bėda yra tame, kad idėja, jog gyvenimas VISADA turi būti lengvas ir malonus, yra naudojama pateisinti visų rūšių nedarymą. Todėl ir toliau galima leisti dienas pyragėlių glėbyje, nes, ei, gyvenimas – tai malonumas!

O protas įnirtingai saugos kino filmą apie absoliučiai kitokį malonumą. Malonumą, kai po darbingos dienos kūną užplūsta šiltas nuovargis – nes tiek daug NUVEIKTA. Malonumą, kai riebus pyragėlis iškeičiamas į sveikų salotų lėkštę. Malonumą, kai vietoje eilinės serialo serijos nueita 10 000 žingsnių. Malonumą, kai seniai atidėliotas ir bijotas reikalas išsprendžiamas.

Gyvenimas dažnai patvirtina, kad palikdamos taip vadinamą „komforto zoną“, mes nutiesiame kelią į tikrą ir prasmingą malonumą. Atsisakydamos to „komforto“, kurį jau turime, mes nieko neprarandame, o atvirkščiai – atrandame daug daugiau. Ir dažnai kelio, kuriuo keliavome lengvai ir maloniai, pabaigoje aptinkame visiškai ne tą prizą, kurio tikėjomės. Mažiausio pasipriešinimo kelias dažnai pasirodo menkiausio apdovanojimo kelias. Tad jeigu norime rimto apdovanojimo, verta ir rimtai padirbėti.

„Genijus – tai 1% talento ir 99% darbo“, – sakė Einšteinas. Net jeigu tai sakė ir ne jis, sakantysis, man rodos, buvo visiškai teisus. Jeigu nori būti rašytoja, reikia rašyti. Jeigu nori sėkmingo verslo, reikės įdėti daug laiko ir pastangų. Jeigu nori gražaus kūno, teks ir į lėkštės turinį atsižvelgti, ir sporto salėje padirbėti. Kitaip tiesiog nebūna.

Ir todėl, užuot klausius proto giesmės apie „lengvumą ir malonumą“, verta pasirinkti „sunkiau ir nemaloniau“.

Tam, kad rytoj ištiktų tikras malonumas.

Aš tai galiu padaryti ir vėliau.

Be abejo, viską galima padaryti ir vėliau, bet… greičiausiai, jūs jau taip sakėte ne vieną kartą ir vis dar nepadarėte, todėl tikimybė, kad vieną dieną įvyks kažkoks stebuklas ir jūs nubusite kitu žmogumi, yra itin menka. Pagalvokite: kodėl jūs rytoj turėtumėte būti labiau disciplinuota, sąmoningesnė ir tvirtesnė asmenybė, nei šios dienos jūs? Iš kur visa tai ateis, jeigu nepradėsite veikti šiandien? Kažkaip savaime mistiniu būdu nusileis iš dangaus? Jūs jau turite stiprų įprotį atidėlioti ir tikimybė, kad vėlesnė jūs būsite kitokia, nei esate šiandien, yra labai menka. Todės ir daugybė „vėliau“, pavirsta „niekada“…

Todėl šiandien baikite pasiteisinimus, kodėl jūs negalite kažko padaryti, ir sutelkite dėmesį į tas priežastis, dėl kurių jums reikia tai padaryti. Atraskite tą vienintelį TAIP, kuris ir bus jūsų įkvepėjas ir kelrodė žvaigždė. Didingiausi dalykai gyvenime įvyksta ne atsitiktinai, ne patys savaime. Jie yra sukuriami.

Ir mes niekada negalime žinoti, kas yra įmanoma, kol nesurizikuosime sužinoti.

Juk vienintelis dalykas, kuris daro jūsų svajones neįmanomomis, yra tai, kad dėl jų šiandien nepadarėte nieko.

Daugiau Ilonos tekstų skaitykite www.drasagyventi.lt