Vis paskaitinėju komentarus, nukreiptus į homoseksualus. Pirmauja grasinimai: „Gal jis labai drąsus, kad taip ramiai gatvėmis vaikšto?“ Aš, šiaip jau, šitai būčiau linkusi suprasti kaip tiesioginį grasinimą asmeniui, kuris yra baudžiamas.

Kokia tuščiagalvė beždžionė turi būti, kad švaistytumeisi kulokais ir norėtum ką nors fiziškai sužaloti? Gaila, kad tokie žmonės paprastai nepripažįsta nei psichiatrų, nei psichologų – nesupratimas, prieštaravimas yra viena. Sakykim, tai gali būti kažkokių auginimo, išsilavinimo spragų, o gal tiesiog gyvenimo filosofijos rezultatas. Pagal vieną kurpalių visi negyvena ir negyvens, iliuzijų nereikia turėti. Bet agresija, vis dėlto, yra liguistas kraštutinumas, keliantis pavojų visiems.

Šiandien jam norisi apkumščiuoti gėjų, rytoj – jūsų vaiką, kuris, žioplys, dviratuku įvažiavo į jo automobilį, poryt – jus, kad paprašėte patildyti muziką.
Fausta Marija Leščiauskaitė

Šiandien jam norisi apkumščiuoti gėjų, rytoj – jūsų vaiką, kuris, žioplys, dviratuku įvažiavo į jo automobilį, poryt – jus, kad paprašėte patildyti muziką. Jūsų vietoje taip nesidžiaugčiau nesveikuojančiais agresoriais, nes homoseksualumas jus gąsdina. Ar per mažai dar žmonių iš giedro dangaus gatvėse užmušė? Kompozitoriai, tėvai, vyrai, gydytojai, santechnikai - ar ne tų pačių dėka jų nebėra?

Toliau seka aiškinimai apie žmonių ištvirkimą ir palyginimai su šventąja gyvūnija, bet šitai jau apkalbėjome. Taigi, į trečiąją vietą keliauja nerimavimai, kad čia dabar TIE labai reklamuojasi ir visus tuoj su savo reklama pavers pedikais. Didelę dalį savo laiko praleidžiu bendraudama su homoseksualiais žmonėmis.

Apie daugumos homoseksualumą, beje, sužinojau tik gerokai vėliau po susipažinimo, nes tai teturi mažai svarbos. O potraukio moterims taip ir nepajutau. Neužkrėtė. Gal, sakau, mane kažkadaise tėvai paskiepijo? Kaip manote, kokia mano atsilaikymo paslaptis? Taupykime jūsų laiką ir vėl: kur buvote per biologijos pamokas? Ar jas išmainėte į tikybą? Ar jūsų dievas irgi toks piktas ir homofobas?

Vis dėlto, pasirodo, homoseksualumu neužsikrėsi. Naujiena, verta žurnalų viršelių. Visi mano pažįstami homoseksualai iki susivokimo bandė palaikyti heteroseksualius santykius, kaip suprantate, gavosi šnipštas. Bandė, o heteroseksualumu neužsikrėte. Kaip joks heteroseksualas neužsikrės homoseksualumu, net jei būdamas atviro požiūrio ir turintis naujų pojūčių aistrą išbandys seksą su ta pačią lytimi.

Mūsų bėda yra ilgametis uždarumas. Juk dar visai neseniai jokio sekso nebuvo. Juk visuotinis mitas daugiausiai leido pusiau nekaltą prasidėjimą tamsiame kambaryje, po kaldra, po kuria slepiasi ant žmonos užvirtęs vyras. Taip kažkas ir kažkur nujojo ne tik homoseksualumo, bet ir translytiškumo, aseksualumo, biseksualumo ir apskritai visą lytiškumo, seksualumo ugdymą bei švietimą ar apskritai egzistavimą.

Ar žinote šito apsimetinėjimo kainą? Tai tikriausiai bus vienintelis homofobams patikęs sakinys tekste, bet dauguma homoseksualių žmonių yra šiurpiai sužaloti. Kieno? Jūsų.
Fausta Marija Leščiauskaitė

Spjovę į visą istoriją dar nuo Romos imperijos laikų visi ėmė ir pradėjo apsimetinėti, kad tai neegzistuoja. Egzistavo ir gėjai, ir lesbietės, egzistavo ir orgijos, ir biseksualus seksas, net prievartavimai egzistavo ir, dėmesio, savižudybė, bet kaip nuostabiai lengva apsimesti, kad jų laikais to nebūdavo. Tikriausiai, jūsų laikais ir vyrai meilužių neturėjo, jei tik labai gerai užsimerkdavote.

Ar žinote šito apsimetinėjimo kainą? Tai tikriausiai bus vienintelis homofobams patikęs sakinys tekste, bet dauguma homoseksualių žmonių yra šiurpiai sužaloti. Kieno? Jūsų. Jūsų apsimetinėjimų, smerkimų, liepimų tylėti, vaizdavimų, jog jie neegzistuoja, lyginimo su padugnėmis, pedofilais, žeminimų, bandymų įsitvirtinti, įrodinėjimų, baimės gauti į galvą, nesupratimo ir visų tų šlykščių dalykų, kurių net tiems homofobiškiems kirminams nelinkiu patirti.

Ar žinote, ką reiškia didesnę dalį savo gyvenimo slėptis? Už ką? Už tai, kad kažką myli? Nuo dvigubų gyvenimų, nuo baimės, nuo slapstymosi žmonės ilgainiui pasidaro pažeidžiami ir jautrūs. Nuo neteisybės, nuo žmonių pykčio, jie ir patys pasidaro pikti. Kai kurie žudosi. Prieš keletą dienų draugas man pasakė: „Tu neįsivaizduoji, kaip mums Lietuvoje sunku. Anksčiau pasitaikydavo, kad jei apsikabindavome restorane, mūsų net neaptarnaudavo. Kai pasakau, kad svajoju apie šeimą, iš manęs juokiasi.“

Žinote, aš sugalvojau, kaip jums visa tai paaiškinti savo vaikams, kuriems amžiais nežinote, kaip paaiškinti: imkite ir pasakykite, kad meilė, kad ir tarp ko ji būtų, yra šimtą kartų gražesnė jėga už agresiją. Kad mylintis ir mylimas žmogus yra kur kas laimingesnis už bijantį arba iš pykčio tykštančiomis putomis. Kad smerkti reikia narkotikų platintojus, griaunančius gyvenimus, girtus vairuotojus, užmušusiems kažkieno mamą, tėtį ar vaiką, vagis, atėmusius ir sunkiai dirbusių, tuos, kurie greitkelyje praskrenda ant 220, bet ne meilę, norą rūpintis, ne laimę.

Nemaža dalis mano pažįstamų homoseksualių žmonių užaugo stipriai homofobiškose šeimose. Jei jums atrodo, kad jūsų vaikui to negali būti, esate aklas. Mano svajonė – kad penkioms minutėms prisėstumėte atvira sąžine bei širdimi ir tiksliai pasakytumėte: tai kuo tas homoseksualumas ir bet kokios, įstatymo nepažeidžiančios seksualumo formos, yra blogai? Kuo konkrečiai jus tai žeidžia, kuo trukdo? Kodėl jums skauda?

Aš pažįstu visą tuntą puskvaišių gėjų. Kvaili tiek, kad pabeldus į galvą skambės lyg puodais tarškinant. Būkite ramūs: esu tikra, kad kvaili visai ne todėl, kad gėjai. O jūsų heteroseksualumas jums smegenų irgi neprideda.

Tai gal galime vienas kitą vertinti be išankstinių nusistatymų? Negi ir tai per sunku?

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (507)