Mano gyvenime žodis neištikimybė dar ilgai liks mano širdyje. Esu puiki trijų mažamečių vaikų mama. Mano šeima man visada rūpėjo, vaikus gimdžiau iš meilės, mylėjau savo vyrą.
Buvau rūpestinga, gyvenau vaikai-darbas-namai-mylimas vyras ritmu ir niekada nepagalvojau, kad visa ta laimė greitai subyrės ir po dešimties metų liksiu viena su vaikais.
Neištikimybę pajutau, kai mano vyro telefonas namuose nuolat būdavo begarsiame režime. Sakiau jam, kad keista, kad niekas jam nebeskambina, vakarais atsiranda reikalų. Pajutau šaltį jo širdyje.
Bandžiau kalbėtis, klausiau kas ji? Jis mane išvadino kvaile, puoliau į paniką, sukėliau triukšmą, o tada jis rėžė: „Eik į veidrodį pažiūrėk“.
Veidrodyje pamačiau trijų vaikelių mamą. Be makiažo, priaugusią truputėlį svorio, surišta kasa, bet labai mylinčią savo vyrą. Kad ir kiek keičiausi – savo vyro nesulaikiau.
Jam buvo paranku lakstyti per kelias šeimas, o aš to nepakėliau ir nunešiau pareiškimą skyryboms.
Tai gražiai ir figūringai merginai jis liko nebereikalingas. Atsiprašinėjo, norėjo grįžti į šeimą, bet mes negalime atleisti žmogui, kuris mus išdavė ne vieną kartą. Dabar esame laimingi būdami keturiese.
