Iš Anglijos teko bėgti atgal
Prieš daugiau nei 12 metų Laura nutraukė santykius su tuomečiu partneriu ir nusprendė išvykti iš Lietuvos. „Išvykau su dviem mažais vaikais į Angliją. Dabar nesuvokiu, iš kur turėjau tiek drąsos. Svetimoj šaly papuoliau į netinkamo vyro rankas. Tai buvo lietuvis. Patyriau iš jo ir psichologinį, ir fizinį smurtą, seksualinę prievartą. Jis mane grasino ir nužudyti, ir suluošinti, šantažavo. Bandė psichologiškai paveikti. Taip pragyvenau 11 mėnesių. Nesileidau daužoma ir talžoma, man užteko pirmo smūgio per veidą, kad suprasčiau, jog turiu kažką keisti. Tuomet, kol jis buvo darbe, susikroviau daiktus ir išėjau gyventi pas draugę, kol susirasiu kitus namus. Tačiau tuo viskas nesibaigė. Galiausiai man buvo pasakyta: arba būni su manimi, arba mes tave suluošinsime. Tada savęs paklausiau: ar aš noriu visą gyvenimą gyventi tokiam fiziniam ir psichologiniam smurte, toje baimėje, ar vis dėlto gyvensiu kad ir savaitę laiko, bet laiminga. Pasirinkau antrą variantą. Kad ir kiek man liko gyventi, noriu paskutines tas dienas nugyventi laiminga. Pasakiau sau, kad bus kaip bus. Tada priėmiau sprendimą grįžti į Lietuvą. Laimei, sėkmingai pabėgau. Lietuvoje pradėjau iš naujo stotis ant kojų“, – savo istoriją pradeda moteris.
Stotis ant kojų nebuvo lengva. Kaip sako Laura, labiausiai jai padėjo saviugdos knygos. „Reikėjo atleisti žmonėms, kurie įskaudino. O tą padaryti nebuvo lengva. Netrukus po to atsirado mano antras vyras, su kuriuo pragyvenau 10 metų. Susilaukėme dukrytės, viskas atrodė gerai. Pradėjau gilintis į save, atradau koučingą. Pradėjo gan sparčiai keistis mano mąstymas, požiūris, vertybės. Pradėjau jausti, kad nesu laiminga esamuose santykiuose ir nenoriu taip gyventi visą gyvenimą. Kad reikia kažką gerinti arba keisti. Pradėjau vizualizuoti, kokių santykių noriu, kaip aš noriu jaustis. Supratau, kad tolstu nuo vyro, šąla jausmai ir reikia kažką daryti. Tačiau prieš priimdama svarbius sprendimus, visada stengiuosi išbandyti viską, ką galiu, kad pagerinčiau esamą padėtį. Taip buvo ir tąkart. Prasidėjo viskas nuo pokalbio apie santykių gerinimą, tačiau tai pasisuko netikėta linkme. Viskas pradėjo intensyviu greičiu byrėti. Paskutinieji pusę metų iki skyrybų buvo tarsi košmaras. Dabar džiaugiuosi, kad suradau jėgų iš viso to išeiti“, – pasakojo Laura.
Atrado save
Anot jos, tik dabar ji supranta, kodėl vis pakliūdavo į toksiškus santykius. „Tai buvo meilės sau trūkumo išraiška. Aš visada palaikydavau vyrus, skatinau juos eiti, daryti. Keldavau juos aukščiau savęs. Pamiršdavau save ir savo moterišką prigimtį. Todėl dabar fokusuojuosi į tai, kas aš esu, ko aš iš tiesų noriu. Tam nereikia kažkokių stebuklų, reikia tik įsiklausyti į savo širdį, stebėti kūno reakcijas, žiūrėti, kaip jis reaguoja į priimamus sprendimus. Vienas tokių mano sprendimų, kuriam kūnas iš pradžių priešinosi, buvo pokyčiai karjeroje. Turėjau gerą darbą, kuris man patiko, bet emociškai buvau išsekusi, išvarginta. Reikėjo rinktis arba pinigai, arba sveikas protas. Dėl emocinio nuovargio kentėjau aš pati, kentėjo mano vaikai, namai. Esant vienišai trijų vaikų mamai, kuriai reikia išlaikyti, išmaitinti atžalas, išeiti į niekur yra be galo sunku, bet aš priėmiau tą sprendimą. Tiesa, tai buvo jau trečias bandymas išeiti iš darbo. Kai pirmą kartą norėjau tą padaryti, tam labai stipriai priešinosi kūnas, klausydama intuicijos, supratau, kad dar ne laikas. Dirbau toliau, stebėjau save ir savo kūną. Antrą kartą vėl galvojau eiti iš darbo, bet įsivariau chronišką galvos skausmą. Savaitę laiko nuolat skaudėjo galvą, supratau, kad dar ne dabar metas priimti tokį sprendimą. Paleidau tą mintį, dingo galvos skausmas. Vėl toliau dirbau, bet vidinė būsena tik blogėjo. Klausiau savęs, ką turiu daryti, kaip turiu elgtis, kad tai pasikeistų ir atėjo mintis, kad turiu pabaigti atlikti vieną užduotį, ties kuria dirbau ir tuomet viskas pasikeis. Priėmiau tą informaciją ir susikoncentravau į užduotį. Kai ją atlikau, trečią kartą pasakiau sau, kad išeinu iš darbo ir tada mano kūnas sureagavo labai ramiai. Supratau, kad metas. Tada viskas apsivertė aukštyn kojomis gerąja prasme. Pajutau tokią vidinę ramybę, žinojimą, kad širdies balsas yra ta kryptis, kuri veda teisingai. Žinojau, kad viskas bus gerai. Suvokiau, kad gyventi ir dirbti reikia ne dėl išlikimo ar išgyvenimo, o reikia daryti tai, kas tau patinka, kad save išreikštum ir jaustum gyvenimo malonumą, o pinigai patys ateis“, – sako Laura, šiandien save pristatanti kaip moterų mentorė.
Anot jos, nei darbas, nei stabilus atlyginimas neužtikrina laimės jausmo. „Aš kasdien atsikeliu ir galvoju, ką šiandien galiu padaryti geriausio, kas vestų mane tikslo link. Noriu padėti kitoms moterims, kad jos išdrįstų būti laimingos. Kad jos sugrįžtų į save, rastų savo sielos kelią. Noriu padėti kitiems, kad žmonės santykiuose būtų laimingi. Nes labai daug porų gyvena paviršutiniškai, nes arba nežino, kaip reikia elgtis, kad abi pusės būtų laimingos, arba bijo kažką keisti, nes netiki, kad gali būti geriau. Aš nors ir turėjau nemalonios patirties, tikiu ir žinau, kad visaverčiai santykiai yra galimi. Visi vyrai mano gyvenime buvo labai skirtingi, todėl ir patirčių bagažas yra įvairus, iš kurio galiu daryti analizes ir išvadas. Juk tik per patirtis mokomės ir augame. Todėl nereikia bijoti sunkumų, nepatogių situacijų. Jų buvo ir bus. Viskas priklauso nuo to, ką tu su ta savo patirtimi darai ir kaip ją panaudoji savo gyvenime“, – sako Laura. Nepaisant to, kad jos gyvenime santykiai su vyrais nesusiklostė ir šiandien moteris yra vieniša, ji sako, kad vilties nėra praradusi. „Vyrai yra nuostabūs žmonės. Tikiu, kad tos pamokos, kurias man atsiuntė gyvenimas, buvo tam, kad išgryninčiau save. Ir man tas pavyko. Juk kaip sako, jei nori pakeisti aplinką, keisk save. Visi tiek nepavykę santykiai buvo tam, kad suprasčiau, ko aš noriu, kad savyje išugdyčiau meilę sau ir moteriškumą. Todėl vyrams mano širdies durys tikrai nėra uždarytos. Tiesiog dabar yra pačios savęs kūrybos procesas“, – sakė pašnekovė.
Ji įsitikinusi, kad būtent savęs pažinimas ir yra raktas į teisingą kelią, o tam nepadės nei vyrai, nei pinigai. „Gali turėti kelis šimtus tūkstančius sąskaitoje, bet jei viduje jauti tuštumą, nebūsi laimingas. Todėl man visiškai nesvarbu, ar gyvenu su 10 eurų, ar su 10 tūkst. eurų, bet svarbu, kad viduje būčiau laiminga. Ir manęs klausia moterys, kodėl jos nesijaučia laimingos, net jei turi viską. Tai dabar turiu tą atsakymą“, – šypsosi moteris.
