– Su kokia aplinkinių nuomone dažniausiai susiduriate, kai pasakote, kad vyras yra santykių ekspertas?

– Sako, kad norėtų būti kaip mes, netekėjusios merginos dažnai sako, kad norėtų tokio vyro, kaip man gerai su tokiu vyru, kuris viską žino. Aš visas nuraminu, kad taip nėra.

– Papasakokite, kaip susipažinote?

– Susipažinome 2011 metais, kai Darius pradėjo organizuoti blaivius renginius „Savaitgalis kitaip“. Net nepanašu, kad jis mane iš ten prisimena. Man jį rekomendavo sesė. Nuvažiavome į tą festivalį, susipažinome, bet bendrauti pradėjome tik po keleto metų, o 2014 metais susituokėme.

– Klausėtės jo paskaitų, turėjote apie jį susidariusi nuomonę, ar ji pasitvirtino, kai pradėjote artimiau bendrauti?

– Buvau susižavėjusi ne tiek juo, kiek jo žiniomis. Gal dar ir dėl to, kad anuomet nebuvo tiek daug saviugdos paskaitų. Kai susituokėme, be abejo, pasimatė, kad kai kurios žinios yra tik teorija, kad kai ką pritaikyti praktikoje yra daug sudėtingiau.

– Daugiau nei 10 metų esate kartu. Ar buvo situacijų, kai kreipėtės į vyrą kaip į specialistą?

– Čia gal jau mano bėda, bet dar neteko to daryti. Mes šiaip mėgstame diskutuoti apie psichologiją, apie vaikų auklėjimą ir pan. Jis yra baigęs įvairius psichologijos mokslus, aš jo pasiteirauju, ką jis mano vienu ar kitu klausimu, bet kad kreipčiausi pagalbos, tai ne.

– Ar sutinkate visada su jo įžvalgomis?

– Ne, dažniau nesutinku. Nors santuokos pradžioje tų buitinių nesutarimų nebuvo, dažnai ginčydavomės labiau dėl tokių filosofinių temų. Galiausiai arba likdavome kiekvienas prie savo nuomonės, arba ieškodavome trečio eksperto.

Darius Ražauskas

– Koks jūsų pačios išsilavinimas? Ar esate kuo nors susijusi su psichologija?

– Nesu. Man patinka nebent paskaityti, paklausyti, bet dabar studijuoju sociologiją.

– Kuo skyrėsi tas Darius, kurio klausėte paskaitose, ir tas, su kuriuo nuėjote į pasimatymą?

– Kadangi jis yra labai atviras ir nuoširdus savo paskaitose, net negalėčiau pasakyti, kad jis kaip žmogus kažkuo skyrėsi. Gal gyvenime jis yra žaismingesnis, vaikiškesnis.

– Ar neerzina, kad paskaitose jis pasakoja ir asmeninius nutikimus?

– Kartais tai būna labai juokinga, o kartais nervina. Tarkime, vienas pokštas erzina, kai jis prisimena, kaip viriau žirnių sriubą, nepamirkiusi žirnių. Kita vertus, tai daugiau pasako apie mane, o ne apie jį. Aš turiu tokią bėdą, kad nemoku iš savęs pasijuokti, bet tai suprasdama, lengviau priimu.

– Minėjote, kad praktikoje ne viskas yra kaip teorijoje. Gal turite konkrečių pavyzdžių, kas santykiuose būna kitaip nei pasakyta Dariaus paskaitose?

– Tokių įvykių yra daug, bet dėl ko visada juo žaviuosi, kad jis niekada netranko durimis, niekada nėra manęs įžeidęs, niekada nesikeikia. Bet pavyzdžiui, yra toks stereotipas, kad jei vyras supyksta, geriau jį palikti ramybėje, o jei moteris – geriau jos pasiteirauti, kas nutiko. Tai Darius gali net kelias dienas nepastebėti, kad esu supykusi. Jis nepaklaus, kas atsitiko. Aš piktėju ir galiausiai pati neiškentusi pasiūlau pasikalbėti.

Vilma Ražauskienė/ Aleksandra Balinska nuotr.

– Tai visko pasitaiko ir jums?

– Taip. Aš ne kartą esu girdėjusi, kad žmonės galvoja, jog esame tobula pora, bet ne. Netikiu, kad tokia apskritai egzistuoja. Kita vertus, žmonėms labai svarbu turėti tą pavyzdį, idealą, kurį galėtų sekti, kad įsikvėptų patys. Bet ieškant to pavyzdžio, galima susidaryti neteisingą įspūdį, kad yra porų, kurių santykiai tobuli savaime. Taip nėra ir nebūna.

– Darius savo paskaitose taip pat daug pasakoja apie vaikų auklėjimą. Jūs auginate vieną berniuką ir pakeliui į šį pasaulį antras vaikelis. Ar dėl atžalų auklėjimo nekyla nesutarimų?

– Vienodai suprantame, kaip reikia auklėti vaikus. Mums artimiausia yra prieraišumo teorija ir dėl to puikiai sutariame. Ypač pradžioje, pirmus metus, žinojome, kiek svarbus yra dėmesys vaikui. Vėliau, kai sūnus paaugo, ir man tekdavo vis didesnis vaiko priežiūros krūvis, buvo nesutarimų. Net ėmiau skaičiuoti valandų skaičių, kiek su vaiku praleidžiu aš, o kiek – jis. Bet svarbiausia yra kalbėtis, tartis. Ypač dabar, kai trūkinėja mūsų socialiniai lyčių vaidmenys, žmonėms tampa nebeaišku, kas ką turi daryti, kokios kieno yra pareigos. Kuo labiau tas neaiškumas yra, tuo daugiau poros apie tai turėtų kalbėtis. Vienu metu mums natūraliai ėjosi viskas gerai, bet kai grįžau į darbą, ėmiausi studijų, laiko ėmė trūkti, prasidėjo konfliktai. Jie atsiranda tada, kai kažkieno poreikiai nepakankamai patenkinti, kai vienas jaučiasi nuskriaustas, o kitas atrodo, kad gyvena savo nuostabų gyvenimą. Todėl apie tai būtina kalbėtis.

– Bet nejaučiate, kad vyras jus kiaurai matytų ir visas mintis žinotų vien dėl to, kad yra santykių ekspertas?

– Ne, bet jam gan gerai sekasi puoselėti mūsų santykius. Jis dažnai sako, kad mane myli, matosi, kiek jis stengiasi, gal kartais ir daugiau nei aš. Santykiuose svarbūs du dalykai: pagarba ir tarnystė. Tarnystę aš suprantu, kaip norą pamaloninti kitą asmenį. Tą daryti Dariui labai gerai sekasi, tik aš kartais to neįvertinu.