Gegužę Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuotrauka jau antrą kartą atsidūrė ant TIME viršelio, o štai dabar žurnalo leidėjai nutarė skirti dėmesio jo sutuoktinei.
Birželio 20 d. O. Zelenska kalbėjosi su leidiniu apie karo sukeltą traumą, tekusią visiems jos tėvynainiams. Ji pasakojo ir apie savo pastangas padėti Ukrainos žmonėms įveikti ar bent apmaldyti tos traumos padarinius.
Kaip rašo TIME, O. Zelenska ir pati išgyvena karo traumą, prasidėjusią tada, kai prasidėjo ir pats karas – auštant vasario 24-ajai.
Tą naktį, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pirmoji šalies ponia pažadėjau sau pagaliau sukrauti lagaminą, kurio prireiktų įvykus nelaimei. Deja, iki šio darbo ji taip ir nepriėjo. To nepadarė ir jos vyras. V. Zelenskis, žinoma, matė žvalgybos ataskaitas, tačiau nesugebėjo patikėti, kad rusai ryšis pulti.
Prasidėjus karui Zelenskių šeimai teko išsiskirti: prezidentas liko Kyjive ir toliau vadovavo šaliai, o jo žmona su dviem vaikais iš pradžių slapstėsi.
O. Zelenska jokiu būdu nenorėjo kur nors važiuoti, tačiau grėsmės akivaizdoje tiesiog neliko kitos išeities nei jai, nei devynmečiui sūnui Kirilui, nei septyniolikmetei dukrai Aleksandrai.
Vakarų specialiosios tarnybos perspėjo V. Zelenskį, kad rusų tikslas – jį pagrobti arba nužudyti. Prezidentas ne kartą sakė, kad pats tapo priešo taikiniu Nr. 1, o jo šeima – taikiniu Nr. 2.
Visgi nei O. Zelenska, nei vaikai neišvažiavo iš šalies ir neužsidarė požeminiame bunkeryje – visi liko Ukrainoje, tačiau turėjo pervažiuoti į kitą vietą. Kad pavyktų kuo labiau sumažinti O. Zelenskai ir vaikams iškilusią grėsmę, visiems teko apsieiti be interneto, t. y. neturėti su savimi mobiliųjų įrenginių ir nesijungti prie asmeninių paskyrų socialiniuose tinkluose, kitaip juos būtų buvę galima lengvai susekti.
Saugumo sumetimais O. Zelenskai ir vaikams nebuvo leidžiama bendrautis su prezidentu per vaizdo ryšį. Ištisas savaites šeima bendravo tik saugiomis telefono linijomis, be to, susisiekimas buvo derinamas iš anksto. Aišku, vaikai labai dažnai matydavo tėvą per televizorių.
Su laiku saugumo protokolai buvo kiek sušvelninti – šeimai buvo leista prisijungti prie interneto.
Anot O. Zelenskos, padėties neapibrėžtumas išugdė įprotį maksimaliai naudotis patogumais, kai tik pavykdavo atsidurti tokioje vietoje, kurioje jie buvo prieinami, nes, remiantis jos žodžiai, „niekad nežinai, ar vėliau dar suspėsi, nežinai, kada kitą kartą pavyks pasinaudoti normaliu dušu“.
O. Zelenkos inicijuotų projektų, susijusių su šalies švietimo ir sveikatos priežiūros sistemų gerinimu, vykdymą teko pristabdyti. Sustojo ir jos, kaip scenaristės, karjera. Kareivių apsupty gyvenusi moteris retai kada žinojo, kur teks nakvoti kitą arba dar kitą naktį.
Visgi praėjus dešimčiai savaičių nuo karo pradžios O. Zelenska pasirodė viešumoje ir ėmėsi veiklos, kurios tikslas – padėti šaliai susidoroti su traumomis – tiek kolektyvinėmis, tiek asmeninėmis, rašo TIME.
Gegužės 8-ąją, Motinos dieną, O. Zelenska susitiko su Jill Biden, JAV pirmąja ponia. Judviejų susitikimas įvyko mokykloje Ukrainos vakaruose, paverstoje prieglauda, kurioje galėjo apsistoti gimtuosius namus palikusios šeimos. Po susitikimo O. Zelenskos amplua pasikeitė: nuo tos akimirkos tarptautinės bendruomenės akyse ji tapo aktyvia ir matoma Ukrainos gynimo šalininke.
Po beveik dviejų uždaro gyvenimo mėnesių, kaip rašo TIME, O. Zelenska stengiasi atsigriebti už prarastą laiką. Dabar jos kasdienybė perpildyta pasirodymų, susitikimų, diskusijų ir interviu.
Nemenką dalį Ukrainos pirmajai poniai tenkančio darbo sudaro pastangos praplėsti traumų gydymo srityje besispecializuojančių organizacijų galimybes, jų susiejimas su valstybinėmis institucijomis, palengvinančiomis pagalbos reikalingų žmonių priežiūrą.
Gegužę startavo O. Zelenskos inicijuota psichologinio ukrainiečių palaikymo misija. Ją vykdant rengiami konsultuojantys psichologai, steigiamos psichologinės pagalbos linijos ir kviečiami klinikinę pagalbą suteikti galintys ekspertai iš užsienio šalių.
TIME straipsnyje akcentuojama, kad karo padariniai žmonių psichikos sveikatai – tiesiog milžiniški. Remiantis Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos vertinimu, psichologinės pagalbos šiuo metu reikia net 15 mln. šalies gyventojų, t. y. beveik trečdaliui Ukrainos populiacijos. Apie 8 mln. žmonių kilus karui teko kur nors persikelti. Karo tarnybą einančių asmenų skaičius nuo karo pradžios išaugo beveik tris kartus – jau peržengė 700 tūkstančių ribą. Daugelis tų asmenų, tikėtina, patiria traumų eidami tarnybą.
„Jei tai išvirs į potrauminio streso sindromą, kuris po karo liks negydomas, tikėtinos pačios liūdniausios pasekmės“, – sakė O. Zelenska per interviu žurnalui TIME.
