– Papasakokite, kaip atsidūrėte Taivane?
– Prieš 7 metus, būdama Japonijoje, susipažinau su savo dabartiniu vyru taivaniečiu. Jis paklausė, ką žinau apie Taivaną, teko prisipažinti, kad nelabai ką esu girdėjusi. Jis papasakojo apie savo šalį, aš – apie savąją. Tarp mūsų užsimezgė draugystė. Jis labai spalvingai piešė, koks yra Taivanas, sakė, kad būtinai turiu atvykti pamatyti. Pirmą kartą atvažiavau į Taivaną kaip turistė. Laikui bėgant mūsų santykiai pasidarė rimtesni. Man patiko jo požiūris, planai kurti šeimą. Jis tvirtai žinojo, ko nori, nesimėtė, todėl ir nusprendžiau likti Taivane (kartu apsigyvenome tik maždaug po pusmečio).
– Ar nebuvo baisu išvykti į nepažįstamą šalį?
– Baisu nebuvo, nes jau buvau nemažai apkeliavusi. Nuo tada, kai būdama 21-erių Lietuvoje baigiau studijas, negyvenau Lietuvoje. Man teko studijuoti, dirbti įvairiose šalyse, patiko apsistoti jose ilgesniam laikui, perprasti vietinių žmonių gyvenimo būdą. Todėl ir važiuodama į Taivaną jokios baimės ar nerimo nejutau.
– Prie ko buvo sunkiausia priprasti?
– Kad jie dievina maistą. Net pasisveikinimas tarp vyresnio amžiaus žmonių yra išlikęs ne „Labas, kaip sekasi?”, o „Ar jau pavalgei?” Valgo šeimos kartu, jei gali ir gyvena kelios kartos po vienu stogu. Stalas nukrautas daugybe valgių, restoranuose dažnai apvalus stalas, kuris gali suktis, kad maistą pasirinktų ir įsidėtų patys, tuo tarpu Vakaruose, dažniausiai individualūs patiekalai kiekvienam asmeniui. Įvairių švenčių progomis, arba ilgiau nesimačius, dovanojamas dailiai supakuotas maistas: sausainiai, bandelės, užkandžiai, arbata ir pan. Taivane bet kuriuo paros metu laisvai galima įsigyti ir viešai gerti alkoholį, visgi dažniausiai jį taip geria užsieniečiai. Čia taip pat nėra kazino, bet populiarūs vaizdo žaidimai ir lošimo žaidimai telefone.
– Koks vyrauja požiūris į moteris? Ar jos gali laisvai siekti karjeros? Ar dažniau lieka namuose su vaikais?
– Kiek pati susidūriau, yra normalu, kad moterys dirba. Mano vyro ir mama, ir sesuo dirba. Pagal lytį tikrai nėra skirstomi darbai. Aš ir pati dirbu šeimos įmonėje. Dažnai abu tėvai dirba, o vaikai būna patikėti seneliams, jie veda vaikus į darželius, arba jei negali patekti (paklausa didelė), tada patys juos prižiūri.
– Papasakokite, kaip taivanietės rūpinasi savo išvaizda?
– Visų pirma, azijietės labai mėgsta balinti arba šviesinti veidą. Čia gal išlikęs požiūris iš senų laikų, kad jei esi iš pasiturinčios šeimos, tau nereikia dirbti laukuose, todėl tu esi neįdegęs. Lietuvoje atvirkščiai mes stengiamės kuo daugiau įdegti, tarsi norėdami parodyti, kad turėjome pakankamai laiko atostogoms. Be abejo, saulė čia kaitresnė, net ir niūresnę dieną yra didesnis ultravioletinių spindulių indeksas, todėl saugotis būtina. Taivanietės nešioja skėčius, kepures, kurios dengia ne tik veidą, bet ir kaklą, akinius nuo saulės. Kai kurios turi net specialias įmovas rankoms.
– O kaip dėl grožio procedūrų?
– Negaliu pasakyti, kokia yra taivaniečių grožio paslaptis, bet jų oda išties atrodo labai graži, lėčiau sensta. Gal tai susiję su oru, kuris yra daug drėgnesnis nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, plaukams čia net nereikia kondicionieriaus, jie savaime gražiai gula. Lygiai taip pat dėl veido – nereikia jo tiek drėkinti. O kalbant apie plastines grožio procedūras, tai jos daugiau populiarios Korėjoje. Taivane moterys nebent nori padailinti nosį, o šiaip viskuo yra patenkintos.
– Ką žmonės ten žino apie Lietuvą?
– Iki to momento, kol Lietuva nepadovanojo Taivanui vakcinų, apie Lietuvą žinojo minimaliai: kad tai buvusi Sovietų Sąjungos valstybė, tie, kurie domisi krepšiniu, žinojo Lietuvos krepšininkus, o kai kurie net pasakydavo, kad tai yra Baltijos šalis. Kai Lietuva padovanojo Taivanui vakcinas, toks žingsnis privertė daugiau pasidomėti apie mus. Taivaniečiai suskubo žiūrėti, kas per šalis tai yra. Daugelis žmonių sakė, kad kai baigsis pandemijos suvaržymai, būtinai aplankys Lietuvą. Net Taivano prezidentė yra išreiškusi norą apsilankyti mūsų šalyje. Gruodžio mėnesį Taipėjuje buvo maisto ir gėrimų paroda, taivaniečiai drąsiai ėjo prie Lietuvos stendo, domėjosi mūsų šalimi, fotografavosi ir dėkojo mums už palaikymą.
– Kalbant apie maistą, ką egzotiško valgote?
– Jei galvojate, kad egzotika čia yra tarakonai, žiurkės ar šuniena, tai tikrai ne. Tokių dalykų čia nėra. Pagrindinis jų patiekalas yra ryžiai. Kaip mes valgome bulves, jie valgo ryžius. Ryžiai bus pietums, pusryčiams ir vakarienei. Man labiausiai patinka jų patiekalas, vadinamas „Hot pot“. Tai yra dubuo su sriuba, kurią tau atneša ant stalo, pastato ant ugnies ir joje tu mirkai įvairiausius maisto produktus, kol išverda, ir valgai: mėsą, jūros gėrybes, daržoves. Šiaip Taivane maisto įvairovė yra labai didelė, tad kažką sau čia randa kiekvienas.
Labai didelė egzotinių vaisių įvairovė: 90 rūšių anansų (čia tokie pat populiarūs kaip obuoliai Lietuvoje), papajos, guavos, pasiflorai, mangai (daugiau nei 30 rūšių), Budos vaisius, drakono vaisiai, ličiai ir t.t. Juos galima įsigyti turguje, kartu su įvairiomis daržovėmis, o vakare virsta naktiniu turgumi, kur galima paragauti įvairiausių taivanietiškų patiekalų ir užkandžių, kai kurie maisto stendai įvertinti Michelin žvaigždutėmis.
– Jūs auginate ketverių metų dukrytę. Papasakokite, kaip ten auklėjami vaikai? Ar sutariate su vyru dėl bazinių dalykų?
– Vyras šitą reikalą yra palikęs man. Jis pasitiki mano požiūriu, kaip reikėtų vaiką auklėti. Kokius aš skirtumus pastebėjau, tai Lietuvoje vaikai yra savarankiškesni, jiems suteikiama daugiau laisvės veikti, bandyti. Taivane, jei vaiką atveda į žaidimų aikštelę, jam nuolat kartojama: čia neik, čia nelipk, čia nukrisi. Gaudo vos ne su pagalvėle, kad tik vaikas nesusižeistų. Man atrodo, reikia leisti vaikams bandyti. Kiti tėvai neleidžia net smėlio dėžėje žaisti, kad neišsipurvintų.
– O gimdėte Taivane?
– Tiesą sakant, mano dukra gimė Havajuose. Kai vyras ir jo šeima sužinojo, kad laukiuosi, norėjo, jei įmanoma, kad vaikas gimtų užsienyje. Taivaniečiams Amerika yra svajonių šalis. Kadangi Taivanas nėra atskira valstybė nuo Kinijos, tie, kurie gali sau leisti, leidžia vaikus studijuoti užsienyje, dažniausiai – į JAV. Jiems atrodo, kad Amerika yra stipri ir ten nieko bloga atsitikti negali. Todėl mano dukra turi ir Amerikos, ir Taivano pilietybę. Ateityje galės pati pasirinkti, kokios šalies pilietė nori būti.
– Ar galvojate apie gyvenimą Lietuvoje?
– Mano vyrui labai patinka Lietuva. Jo mama taip pat ne kartą čia lankėsi ir liko sužavėta. Jiems patinka gamta, oras. Be to, Lietuva plotu yra didesnė už Taivaną, o populiacija pas mus 8 kartus mažesnė. Todėl ateityje neatmetame galimybės persikraustyti gyventi į Lietuvą, aš būčiau nieko prieš. Čia puikios sąlygos, čia yra mano tėvynė, todėl jei bus galimybė, gal ir grįšime. Bet aš sakau, kad visur gerai, kur yra šeima.
