– Ispanijoje gyvenate jau daugiau nei 20 metų. Kaip šiandien vertinate šį žingsnį – kraustyti į saulėtą kraštą?

– Taip susiklostė, kad atvykome su šeima vieneriems metams, bet pasilikome dar vieneriems, tretiems ir galiausiai likome gyventi Andalūzijoje. Pakerėjo saulėtas, beveik visada giedras dangus ir verdantis ispanų gyvenimas. Įsiliejome į jį ir mes: aš su vyru į darbus, vaikai į mokslus.

– Kaip jūsų gyvenime atsirado rūbų dizainas? Esate žinoma kaip flamenko suknelių kūrėja. Kodėl jos?

– Nuo mažens patiko visi rankdarbiai. Mačiau mamą, tėčio tetą, siuvančią sukneles. Žavėjo laidos per tuometinę televiziją apie lietuvių liaudies meistrių ilgamečius darbus. Išmokau nerti, megzti, siuvinėti, mereškuoti ir t.t. Visada galvojau, kad tai mano hobis, kuris pamažu pavirto į profesiją. Kūriau modelius, maketavau, lekalus dariau, kirpau, siuvau, siuvinėjau, prekiavau.

Andalūzijoje apstu tradicinių švenčių, kur moterys vilki flamenko sukneles. Sužavėjo jų įvairovė, jų spalvingumas. Pastebėjau, kad kiekviena moteris vilki suknele pagal savo charakterį, stilių, todėl atrodo ypač žavingai. Norėjosi pabandyti ir man jas išdabinti.

– Kokia buvo šios veiklos pradžia? Kam pasiuvote savo pirmąją suknelę?

– Pradžioje nusprendžiau pagilinti profesines žinias ispanų kalba ir 2 metus studijavau nuotoliniu būdu kultūros ir žinių centre dizaino, modeliavimo ir kirpimo dėstymo kursus. Tuo metu sukūriau pirmąją flamenko suknelę vietinei pažįstamai. 2008 metais įkūriau įmonę vardu ATELIER RIMA. Kur be flamenko suknelių, kūriau progines ir nuotakų sukneles. Po to pradėjau kasmet daryti flamenko suknelių parodas.

Rima Pocevičienė
Foto: Asm. albumas

– Kokios buvo pirmosios tos suknelės ir kaip keitėsi iki dabar?

– Kasmet keičiasi suknelių formos, spalvų deriniai, nes flamenko suknelės keičiasi kartu su mados tendencijomis. Mano sukneles galima vilkėti ir dabar, nors sukurtos jos prieš keliolika metų. Kadangi jos vienetinės, atrodo originalios ir klientės jų neuždaro į spintas.

– Papasakokite apie kūrybinį procesą: kaip viskas vyksta? Kiek laiko užtrunka? Kokios detalės sunkiausios?

– Pirmiausia susipažįstu su savo kliente, užduodu įvairius klausimus ir iš atsakymų mintyse jau dėlioju būsimą suknelę. Po pokalbio piešiu, atrenku audinius ir išsirenkame spalvas. Paskui darau iškarpas. Toliau – siuvimas, primatavimai, pataisymai. Užbaigimo trukmė priklauso nuo dizaino sudėtingumo. Dažniausiai viskas užtrunka keletą dienų, o jei daug rankų darbo – ir keletą savaičių. Bet kai patinka darbas, nėra sunkių detalių.

– Kaip tik neseniai pristatė naują kolekciją. Kokia ji?

– Pristačiau kolekciją, kurią pavadinau „Simbioze“. Tai išskirtinė mano asmeninių išgyvenimų ir jausmų, lietuvių ir ispanų kultūrų sąjunga. Tai abiejų šalių papročių ir tradicijų susiliejimas. Kolekcija sukurta, naudojant įvairias technikas, pvz., nerimas, mezgimas, siuvinėjimas kryželiu, juostelėmis, naudojant natūralius audinius, kurių dauguma atvežtų iš Lietuvos – linas, medvilnė.

– Iš kur semiatės idėjų?

– Idėjos ateina pačios iš visur ir bet kada, nors būna dienų, kai negaliu kurti nieko, tiesiog viskas užsiblokuoja. Bet kai įsitraukiu į kūrybinį procesą, užlieja idėjos, galėčiau kurti iki begalybės, tik vis laiko per mažai.

Rima Pocevičienė
Foto: Asm. albumas

– Kas yra didžiausias iššūkis, kuriant tokias sukneles?

– Iššūkis – sukurti gražiausią suknelę, išlaikant flamenko suknelės kanoną,ir savo kūrybinį braižą.

– Kiek kainuoja tokios suknelės?

– Suknelės kainuoja nuo 500-1500 eur. Jeigu daug rankų darbo, gali kainuoti ir daugiau.

– Flamenko suknelės yra autentiškai ispaniškos, kaip vietiniai reagavo/reaguoja, kad jūs lietuvė kuriate jų nacionalinius drabužius?

– Pamenu, kaip 2014 pristačiau savo pirmąją flamenko suknelių parodą su virpančia širdimi, baiminausi, kad gal sulauksiu kritikos, bet mano nuostabai, sulaukiau susižavėjimo. Tokie šilti prisiminimai po kolekcijos, mane dar labiau įtraukė į šitą verpetą.

– Kokie yra Ispanijos mados gyvenimo užkulisiai? Ar didelė konkurencija?

– Daugelis mano kolegų akcentuoja, kad mano suknelės atpažįstamos dėl savito kūrybinio braižo, ir tai malonu girdėti. Tarp tikrų kūrėjų nėra jokios konkurencijos, kiekvienas nori turėti savo išskirtinį braižą ir turi savo gerbėjų ratą. Padedam vienas kitam kuo galim.

Rima Pocevičienė
Foto: Asm. albumas

– Kaip suknelėse atsispindi jūsų lietuviškos šaknys?

– Linas, žemės spalvos, rankų darbo detalės.

– Flamenko suknelės yra itin moteriškos. Kaip manote, kiek drabužis yra svarbus moters nuotaikai, savijautai?

– Drabužis atspindi moters nuotaiką ir savijautą. Labai svarbu, kad ji jaustųsi patogiai ir vilkėtų ją indikuojančią suknelę. Tada ji jausis gerai ir skleis savo ir suknelės grožį.

– Kokius drabužius renkatės pati? Kokias spalvas? Ar turite sau pasisiuvusi flamenko suknelę?

– Renkuosi patogius rūbus. Mėgstu juodą, mėlyną ir žemės spalvas. Man asmeniškai labai mielos flamenko suknelės su žirniukais. Tokią vilkėjau paskutinėje šventėje.

– Kokios ispanės moterys? Ar labai kuo skiriasi nuo lietuvaičių?

– Ispanės yra linksmos, drąsios, savimi pasitikinčios moterys. Jos dažniausiai renkasi ryškias spalvas. Lietuvaitės gal šiek tiek drovesnės ir kuklesnės, renkasi ramesnes spalvas, nors ne visada.

– Ko labiausiai ilgitės iš Lietuvos?

– Artimųjų ir draugų, pirmųjų žibučių žiedų, kyšančių iš po sniego, gintarų prie Baltijos jūros rinkimo, gegutės kukavimo pavasarį. Su taip greitai bėgančiais metais, kaskart vis daugiau ko ilgiuosi.