Įžvalgomis apie tai, kas paskatintų daugiau moterų imtis savo verslo ar vadovaujamų pareigų, pranešime spaudai dalijasi Aušra Maliauskaitė-Embrektė, verslo advokatų kontorų „Glimstedt“ partnerė ir Erika Maslauskaitė, „Fintech“ (finansinių technologijų) kompanijos „Nikulipe“ Komercijos vadovė, projekto „Future Heroes“ koučerė.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. šalyje dirbo 1 mln. 351,2 tūkst. gyventojų, iš jų 676,9 tūkst. (50,1 proc.) vyrų ir 674,3 tūkst. (49,9 proc.) moterų.
Nepaisant to, kad moterys sudaro pusę šalies darbo jėgos, vadovais savo srityse buvo 78,1 proc. vyrų ir 47,7 proc. moterų. Įdomu ir tai, kad savarankiškai dirbantys vyrai sudarė 14,6 proc. visų dirbančių vyrų, moterys – 7,9 proc. visų dirbančių moterų. Atotrūkis ryškus, tiesa?
Netikėtos mokslininkų išvados
Nors kaip viena dažniausių to priežasčių įvardijamas didesnis moters užimtumas šeimoje, portale „The New York Times“ minimi Harvardo universiteto mokslininkai išsiaiškino štai ką – pasirodo, kuo kitas žmogus panašesnis į mus, tuo labiau esame linkę su juo dalytis savo žiniomis (mokyti, mentoriauti) ir pinigais (investuoti į jo veiklas). O tie, kuriems reikia žinių ir investicijų, labiau linkę sekti pavyzdžiais panašių į save.
Kitaip tariant, mes visi gyvename tam tikruose „socialiniuose burbuluose“. Ir tai būdinga ne tik kalbant apie draugystę, bet ir apie karjerą. Mokslininkai šį reiškinį vadina homofilija, kas pažodžiui išvertus iš lotynų kalbos, reiškia meilę tokiam pačiam.
Šis mūsų psichologijai būdingas reiškinys, anot mokslininkų, lemia tai, kad kiekviena lytis linkusi bendradarbiauti su ta pačia lytimi. Taip „moterys tiesiog atsiduria už verslo pasaulyje sukurto „burbulo“ ribų, o jei esi už ribų, negauni žinių, galimybių, kontaktų ir, galų gale, finansavimo“, – „The New York Times“ sakė „Hartford“ universiteto profesorė Susan Coleman.
Štai ir kita medalio pusė – tyrimai rodo, kad moterys rečiau svarsto verslininkės karjerą, nes aplink mato mažai sėkmingų moterų verslininkių, kurias pačios laikytų sektinais pavyzdžiais. Dažnu atveju moterys taip pat turi mažiau vadovavimo, lyderystės patirties, kuri reikalinga, norint įkurti savo kompaniją, nes įmonėse, kuriose dirba, rečiau yra mokomos daugiau patirties turinčių aukščiausių vadovų (mat dažniausiai tokias pareigas užima vyrai).
Minėti „socialiniai burbulai yra svarbūs dar ir dėl kitos priežasties – emocinio palaikymo.
„Pradėti verslą reikia daug drąsos, dažnai jautiesi vienišas, dažnos ir nesėkmės, nusivylimai, todėl svarbu turėti žmonių, su kuriais galėtum pasikalbėti, kurie palaikytų“, – sakė prof. Coleman. Iš prigimties mažiau linkusios rizikuoti, nejausdamos pastiprinimo iš aplinkinių, moterys lengviau pasiduoda abejonėms dėl savo jėgų ir verslo sėkmės.
Skatinti nuo paauglystės
Erika Maslauskaitė šiandien užima CCO (angl. Chief Commercial Officer) pareigas „fintech“ (finansinių technologijų) kompanijoje „Nikulipe“. CCO vaidmuo organizacijoje dažniausiai apima pardavimų, rinkodaros ir produkto veiklos sritis. Erika taip pat yra mobiliosios programinės įrangos kūrimo įmonės „Deverium“ bendraįkūrėja, „Women Go Tech“ mentorystės programos ambasadorė ir viena iš didžiausio Baltijos šalyse technologijų ir inovacijų reginio LOGIN įkūrėjų.
„Kiek save pamenu, buvau iniciatyvi, komunikabili, smalsi. Iš esmės man visada buvo įdomus žmogus ir jo profesinė veikla, nes dažnu atveju veikla labai atspindi žmogaus stipriąsias savybes, jo identitetą ir asmenybę. Gal tai susiformavo iš įpročio paauglystėje, kai kiekvienas savaitgalis buvo skirtas MTV laidoms – muzika man visada didžiulis įkvėpimas. Žmonės man yra įdomūs ir dėl įpročio dalytis žiniomis. Susitinki, kalbiesi, daliniesi savo patirtimi ir pasaulėžiūra. Dažnu atveju, į kai kurias veiklas įsitrauki ir tu pats. Vėl sutinki naujų žmonių, pamatai naujų galimybių ir naują perspektyvą į sritis ar gyvenimą bendrai.
Vos įstojusi į universitetą, aktyviai įsitraukiau į Studentų atstovybės veiklą ir tapau pagal „Erasmus“ mainų programą iš užsienio į Lietuvą atvykusių studentų mentore. Tuo metu apie mentorystę nelabai kas kalbėjo, dažnu atveju tai atrodė laiko švaistymas. Man atrodo mentorystė yra įrankis mums augti – kuomet gauni žinių, palaikymą, patirtį. Atradus tokį žmogų, kuris savo srities profesionalas, pavyzdys ir įkvėpimas, siekti bet kokio tikslo yra kur kas paprasčiau. Taigi, nuo universiteto laikų nuoširdžiai tikiu mentoryste. Noriu įgalinti žmones veikti, dalytis patirtimi ir žiniomis tam, kad kitiems būtų lengviau, kad, ypač jaunoji karta, pamatytų, kiek aplinkui yra galimybių ir skirtingų patirčių. Todėl ir esu prisijungusi prie įvairių iniciatyvų: „Women Go Tech“, „LT Big Brother“, o dabar ir prie merginų verslumą skatinančio projekto „Future Heroes“.
Ši socialinė „WoW University“ ir partnerių – Britų tarybos Lietuvoje bei pasaulinio filantropijos fondo „The ella Fund“ – iniciatyva, manau, labiausiai prasminga tuo, kad būdamos 13–17 metų merginos jau gauna realų, susistemintą verslo pradžiamokslį, su kuriuo jas supažindina ne teoretikai, bet rinkoje dirbantys profesionalai, lyderiai. O jo mokymų baigiamasis darbas yra startuolio – realaus verslo idėja.
Nors savanoriavimas reikalauja nemažai laiko ir energijos, matau tame didžiulę prasmę. Koks neįtikėtinai geras tas jausmas, kai žmogus po kurio laiko susisiekia su tavimi ir pasako, kaip gerai, kad tam tikru metu jo gyvenime tuomet buvai kartu su juo!“, – kalba E. Maslauskaitė.
Anot ne vienerius metus vadovaujamą darbą dirbančios moters, projektai jaunimui ne tik skatina jų veiklumą, bet ir išmoko bendradarbiauti bei kartu kurti. „Tos mergaitės, kurios susitiks projekto metu, tikėtina, taps draugėmis ar bent geromis pažįstamomis. Kažkurios galbūt kartu pradės verslą – sėkmingą startuolį – pritrauksiantį investicijų ir sukursiantį vertę mums visiems. Tokių projektų ir iniciatyvų didžiausia nauda visuomenei, kad žmonės skatinami kurti kartu. Manau, kad iš esmės žmogus jaučiasi laimingiausias, kai jis kuria ir tuo procesu bei rezultatais dalijasi su kitais. Greičiausiai tai, ką išsineš kartu besimokusios merginos, pamatysime po kokių 7 metų, tačiau svarbu, kad tokios iniciatyvos yra ir susilaukia begalinio susidomėjimo. Kai aš buvau tokio amžiaus kaip „Future heroes“ projekto dalyvės , tokių programų nebuvo ir niekas net apie mentorystę nekalbėjo“, – dalijasi E. Maslauskaitė.
Lyderystė yra pasirinkimas
„Tai, kad vadovaujamose pozicijose moterų yra mažiau, sąlygoja eilė subjektyvių ir objektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai yra lyčių stereotipai, išankstiniai nusistatymai, savikritika ir kt. Objektyvūs – segregacija darbo rinkoje (tiek vertikali, tiek horizontali), karjeros pertrūkiai, neproporcingas pareigų pasiskirstymas vaikų priežiūroje ir namų ūkyje ir kt.“, – mano verslo advokatų kontorų „Glimstedt“ partnerė Aušra Maliauskaitė-Embrektė.
„Nuo vaikystės norėjau tobulėti. Mane domino žmonės, mokslas, sportas, menas. Siekiau būti visapusiška, taip pat mėgau konkurenciją ir buvau savarankiška. Vyresnėse mokyklos klasėse prisijungiau prie Debatų klubo. Mane uždegdavo ši veikla: patiko diskutuoti, ieškoti argumentų, faktų, patvirtinančių mano argumentus. Kiekviena tema reikėjo debatuoti „už“ ir „prieš“, į kiekvieną poziciją pažiūrėti ir iš kitos perspektyvos, ją apginti argumentais ir patvirtinančiais faktais. Debatai padėjo kritinio mąstymo pamatus. Anksti pradėjau dirbti, nes norėjau būti finansiškai nepriklausoma.
O teisė į mano gyvenimą atėjo natūraliai, nes ji atliepė mano asmenines savybes. Darbas man yra gyvenimo būdas. Jei neturėčiau šeimyninių įsipareigojimų, galėčiau dirbti visą parą. Dirbdama patiriu flow (liet. tėkmės) būseną, kai nesuprantu, kodėl diena ką tik prasidėjo, o štai jau ir baigėsi... Mano veikla yra susijusi su intensyviu darbu, neretai vakarais, savaitgaliais, jei reikia, ir naktimis. Tai kelia stresą, kurį suvaldyti ne visada paprasta. Toks gyvenimo būdas, nepriklausomai nuo lyties, žmogui arba tinka, arba ne. Lyderystė yra kiekvieno iš mūsų asmeninis pasirinkimas“, – sako socialinės atsakomybės vedina projektui „Future Heroes“ teisinę pagalbą teikusi advokatė.
Anot jos, turime siekti visuomenės be stereotipų ir merginų įgalinimo lyderystei. Pirmiausia, reikia šviesti visuomenę, lyderystės ir verslumo įgūdžius ugdyti ir skatinti tiek vaikinams, tiek merginoms. „Šalys, kurių lygybės indeksai yra aukščiausi, turi ir aukščiausius laimės indeksus. Lyčių lygybė yra kritiškai svarbus faktorius sveikai visuomenei. Taip atsiveria didesnės galimybės verslui: pritraukiami geriausi ir talentingiausi darbuotojai, kuriama pozityvi darbo aplinka, didinamas produktyvumas ir konkurencingumas“, – įžvalgomis dalijasi A. Maliauskaitė-Embrektė.
Labai svarbu kalbėtis
„Viena itin aukštas pareigas užimanti moteris dalinosi patirtimi kaip kartą verslo posėdyje, prieš svarbų pasitarimą, vienas iš susitikimo dalyvių paprašė jos atnešti kavos. Ji tiesiog mandagiai atsakė, kad posėdyje dalyvauja kaip verslo partnerė ir atstovė, bet mielai gali palydėti svečią ir parodyti, kur yra kavos aparatas“, – gana dažną gyvenimišką pavyzdį pateikia E. Maslauskaitė.
Ji sako tikinti, kad tokios situacijos nulemtos seniai susiformavusių socialinių normų ar įpročių, o ne piktos valios ar noro sumenkinti kitą.
Faktas tas, kad ne taip jau ir seniai visas pasaulis sukosi tik aplink vyrus: politika, mokslas, didieji verslai (pavyzdžiui, net ir dabar kai kuriuose verslo centruose oro temperatūra yra sureguliuota taip, kad būtų palankesnė vyrams, nes tokia yra iš seniau susiformavusi praktika ir susiformavęs rinkos standartas). Manau, kad kiekvienas žmogus iš prigimties yra geranoriškas, bet ne visi sugebame iškomunikuoti tai, ką norime, negebame priimti, ko nori kitas. Pavyzdžiui, kai moteris ką nors sako emocionaliai, nes labai nuoširdžiai tuo tiki, tai gali būti interpretuojama keliais skirtingais būdais. Lygiai taip pat, kai vyras kažką pasako stipresniu balsu, veržliau, tai gali būti laikoma kaip autoritarizmo ar neprofesionalumo apraiška. Mūsų supratimas apie tuos pačius dalykus gali būti labai skirtingas, įvairus ir unikalus, todėl itin svarbu išmokti kalbėtis ir bandyti suprasti. Kiekvienas esame atsakingi už pokyčius, dėl kurių mums visiems būtų geriau gyventi ir lengviau veikti kartu“, – pokalbį baigia „Future Heroes“ koučerė.
