– Papasakokite, kas jus atgynė į Didžiąją Britaniją?
– Į Angliją kartu su vyru atvykome prieš 12 metų. Prieš tai 6 metus gyvenau Italijoje. Grįžusi į Lietuvą pabuvau čia nepilnus dvejus metus ir išvykau. Kontrastas tarp Italijos ir Lietuvos buvo kaip tarp žemės ir mėnulio. Gyvenau Neapolyje 2004-2008 metais, kai ten buvo labai daug betvarkės, mafijos... Reikėjo laiko, kad apsiprasčiau kitokioje aplinkoje.
– Kokie įspūdžiai buvo nuvykus į Angliją?
– Pradžia buvo keista. Atrodo, nors mokykloje, universitete ir mokiausi anglų kalbos, bet atvykusi beveik nieko nesupratau. Tik pradėjusi dirbti, pradėjau mėgautis gyvenimu Anglijoje. Po pirmų-antrų metų suvokiau, kad tokių galimybių kaip čia nebuvo nei Italijoje, nei Lietuvoje. Nors ir esi maža žuvytė dideliam akvariume, gali save realizuoti, sulaukti pagalbos.
– Bet kelias, iki kol atradote širdžiai mielą veiklą, buvo ilgas?
– Taip, kai pastojau su pirmu sūnumi, pradėjo kirbėti mintis, kad norėčiau save realizuoti. Bandžiau užsiimti manikiūrais, pedikiūrais, bet kadangi tuo pačiu metu įsidarbinau, ta veikla buvo prislopinta. Vis ką nors susigalvodavau: ar rankdarbiai, ar dar kas. Kai gimė antras sūnus, pradėjau kepti tortus, man atrodė čia yra potencialo. Galų gale priėjau tokią ribą darbe, kad nebesupratau, ką ten darau. Dirbu ir kažkam padedu uždirbti didesnius pinigus nei pati gaunu ir kartu realizuoju jų svajones. O kaip mano svajonės? Kaip mano savirealizacija? Išėjau iš darbo. Pastojau su trečiu vaiku. Toliau kepiau tortus, bet gimus dukrai nusprendžiau pailsėti. Kai dukrai buvo kokie 4-5 mėnesiai, suvokiau, kad jau 10 metų ieškau savęs ir vis nesėkmingai. Kepiniai pradėjo manęs nebetenkinti. Apėmė toks nusivylimas savimi. Tiek laiko kažko ieškau, darau ir niekaip neatrandu. Nusprendžiau ilsėtis, duoti laiko sau. Tas poilsis truko tik du mėnesius. Skaičiau knygas. Vienoje jų buvo parašyta: klausk Visatos ir ji tau atsakys. Taip ir padariau. Naktį nubudau su idėja – ekologiškų produktų gamintojų platforma internete, kažkas tarp amazon ir ebay. Paskelbiau apklausą FB, ar tokios reiktų. Susiradau, kas man sukurtų puslapį, lankiausi įvairiose parodose, mezgiau kontaktus ir pradėjome judėti. Po metų ta įmonė, kuri man kūrė puslapį, dingo. Bandžiau kontaktuoti, bet veltui. Viskas pradėjo byrėti. Bet aš, lankydamasi parodose, gavau ekologiško šampūno mėginėlį, išsiplovus plaukus, mano vyras paklausė, ką padariau su plaukais. Sakė, kad labai gerai atrodo. Tai mane užkabino. Bet to šampūno 250 ml buteliukas kainavo 25 svarus, kas nėra pigu. Pradėjau ieškoti alternatyvos. Bandžiau vieną, kitą, bet tokio pačio efekto nesulaukiau. Pagalvojau, gal pačiai reikėtų pasigaminti. Radau įmonių, kurios pardavinėja bazes, o pačiam reikia tik baigiamuosius taškus sudėti. Pradėjau gaminti sau, draugams, šeimai. Žmonės gyrė, sakė, kad galėčiau pardavinėti tokius. Bet tam, kad pardavinėčiau, norėjau savo produkto nuo iki. Susiradau mokslus, juos baigiau ir tapau ekologiškų ir natūralių produktų formulių sudarytoja bei gamintoja. Taip gimė „Serena Botanical Hair Care". Neseniai baigiau odos priežiūros priemonių mokslus, tad po truputį judu į priekį. Šiandien gaminu jau ne tik šampūnus.
– Ar nesunku svetimoje šalyje buvo sukurti verslą?
– Esu baigusi verslo administravimą, turėjau žinių. Ramia sąžine galėjau pati atsidaryti įmonę, susirasti buhalterę, be to, čia yra labai daug paramos, informacijos, renginių, kur susitinki su žmonėmis, galinčiais padėti. Čia atsidaryti įmonę yra labai paprasta.
– Kokia yra britų nuomonė apie ekologiškus produktus? Ar jais galima pasiekti tokį patį rezultatą kaip ir neekologiškais?
– Prieš kokius 4-5 metus nebuvo tiek informacijos apie sintetinių medžiagų daromą žalą, apie tai, kuo gali pakenkti įvairūs sulfatai, parabenai, kvapai, kokie minusai gali būti tų sintetinių ingredientų, kai jie nusėda mūsų organizme, apie tai, kad jie gali paveikti hormonus, būti tam tikrų ligų priežastimi. Dabar informacijos apie tai pakanka, bet pagrindinis rodiklis, kuris žaidžia, vis dar yra kaina. Nors čia irgi galima pasiginčyti. Tarkime, jei skystą šampūną už kelis eurus visa šeima sunaudojau per 1-2 savaites, o vieną kietą šampūną vienas žmogus naudoja metus, tai išeina pigiau.
Jei kalbėsime apie plaukų priežiūrą, natūraliems produktams reikia duoti laiko, kad jie parodytų problemą ir pradėtų ją spręsti. Kai pereini nuo sintetinių priemonių prie natūralių, išlenda problemos. Dažniausiai tai būna sausa galvos oda, sausi plaukai. Sulfatai išdžiovina plaukus ir odą, todėl tą drėgmę reikia atstatyti. Jei nustojate naudoti priemones su silikonais, reikia laiko, kad tie silikonai nusiplautų. Dažniausiai tai užtrunka du-tris mėnesius.
– Tai ar galima tas problemas su ekologiškais produktais išspręsti?
– Jei turėsi kantrybės, duosi sau 2-3 mėnesius, tikrai galima. Reikia nuplauti visus sintetinius chemikalus nuo plaukų, leisti atsistatyti galvos odos drėgmei ir pasirinkti plaukų kaukę, priklausomai nuo savo plaukų poringumo. Esmė ta, kad rinka yra perkrauta, išsirinkti tinkamą priemonę yra sunku. Jei pažintum savo plaukus, tiksliai atsirinktum produktą ir nebereikėtų švaistyti pinigų. Pavyzdžiui, didelio poringumo plaukams reikia naudoti aliejines kaukes. Toks plaukas neužlaiko vandens. Jei poringumas mažas – reikia naudoti vandens pagrindo priemones. Jei natūralias priemones naudoji pusmetį ir ilgiau, pastebėsi skirtumą: plaukai nustos slinkti, lūžinėti, nereikės jų taip dažnai kirpti, jei nenaudosi stilizavimo priemonių.
– Kaip suprantu, sustoti neketinate ir plaukų priežiūros priemonės yra tik pradžia, tiesa? Kokie jūsų pačios planai?
– Idėjų niekada netrūksta, tačiau užtrunka laiko, kol jas įgyvendini. Produkto atvedimas į rinką užtrunka 2-3 mėnesius. Jį reikia ne tik sukurti, bet ir testuoti. Tarkime, netrukus planuoju paleisti aliejų plaukams. Norėjau sukurti tokį, kuris tiktų visiems, o tai nėra lengva, bet man pavyko.
– Grįžti į Lietuvą neplanuojate?
– Kol kas ne. Vaikai jau dideli. Jiems būtų sunku adaptuotis kitoje aplinkoje.
– Kaip leidžiate laisvalaikį?
– Dažniausiai futbole. Visa šeima keliaujame žiūrėti varžybų. O mano laikas sau dažniausiai būna ryte ir vakare, kai išeinu pasivaikščioti su šunimi.
– Esate ne tik verslininkė, bet ir trijų vaikų mama. Kaip viską spėjate? Kurios sritys nukenčia?
– Dažnai žmonės kalba apie balansą. Aš manau, kad balansą reikia vertinti ne kiekvieną dieną, bet jau praėjus tam tikram laikui. Aš vieną dieną skiriu daugiau laiko veiklai, kitą – šeimai, trečią – vėl verslui, vėl šeimai. Susiskaičiuoji, kiek kam ko skirti, kada atsikelti, ką padaryti, visi turime savo atsakomybes, visi kartu tvarkomės. Kai visi žino savo pareigas ir laiką, kada kas vyksta, yra planas, kuriuo tu seki ir problemų nekyla. Be abejo, būna neplanuotų įvykių, kai tenka verstis iš situacijos, tada žiūri, kaip rasti geriausią sprendimą.
