Kur savo veiklai semiasi jėgų, ar randa laiko šeimai ir kitiems pomėgiams, kaip rūpinasi asmenine mityba ir ką pataria visiems, norintiems gyventi sveikai bei laimingai, pranešime spaudai pasakoja pati V. Kurpienė.
– Viešumoje esate matoma nuolatos. Rašote knygas, straipsnius, dalijate interviu žiniasklaidai, vedate seminarus, patariate sveikos gyvensenos klausimais, bendraujate su gausiu būriu sekėjų socialiniuose tinkluose. Kaip pavyksta atsipalaiduoti, rasti laiko pomėgiams?
– Mano darbas prasidėjo nuo hobio. Kai hobis tapo darbu, susidūriau su nemenku iššūkiu – kaip rasti kitą. Tokį pomėgį, kuris stipriai įtraukų, žavėtų. Tačiau to padaryti nepavyko iki šiol. Man be galo patinka dirbti. Tuomet turiu daugybę veiklos: sudarau mitybos planus, vedu seminarus, rašau knygas, straipsnius, daug komunikuoju socialinėje erdvėje ir per dieną gaunu dešimtis laiškų iš klientų, kuriu naujus produktus. Tai teikia nepaprastą džiaugsmą. Netgi būdama blogos nuotaikos randu išeitį – dirbti, nes dalyvių pasiekimai įkvepia ir nuolat pakelia nuotaiką. Tada tenka save ir riboti.
– Tačiau ieškoti alternatyvų juk būtina?
– Be jokios abejonės. Norėdama pasisemti energijos, nuolatos ieškau naujų įspūdžių. Laisvalaikis turiningesnis, o metai – ilgesni, kai išbandai naujus dalykus. Neseniai pirmąkart išbandžiau protmūšį, taip pat pradėjau jodinėti. Sakau, kad jodinėti nemoku, nes esu tai dariusi tik kokius 20 kartų. Jodinėti tik pradedu, bet žirgai man patinka, puikiai prablaško. Pirmąkart pabandžiau prieš keletą metų Arklių muziejuje, kitą kartą pusseserė pavedžiojo žingine manieže, dar sykį su drauge lengvai pažingsniavome miškuose netoli Trakų. Pirmais kartais buvau ir įsitempusi, ir atrodė smagu bei baisu vienu metu, emocijų – daugybė.
Stengiuosi vis pakeisti savo veiklą. Štai po 12 metų pertraukos grįžau į „Rotary“ klubą. Čia kartą per savaitę susitinkame su bendraminčiais, užsiimame ir parama, ir asmeniniu tobulėjimu.
Visgi didžiausias malonumas – leisti laiką su šeima. Su dukra iki karantinų kartu ėjome į dailiojo čiuožimo vaikų grupę, norėjau daugiau pabūti drauge. Jodinėti irgi dažniausiai kartu važiuojame, tik jai geriau sekasi. Tad man tenka pasitempti. Tik keliauti per pandemiją nesiryžome, tuos metus dar niekur nevykome. Labai laukiau, kol grįšime prie to. O dabar naujų įspūdžių ieškome artimoje aplinkoje. Pavyzdžiui, vasarą vienam mėnesiui grįžau į gimtą miestą Klaipėdą. Todėl stengiuosi gyventi aktyviai, labai džiaugiuosi, jei pasitaiko galimybė tiesiog pasivaikščioti mieste ar po mišką. Tai mane labai atpalaiduoja.
– Vadinasi, gyventi sveikai ne tik raginate, bet tai darote ir pati?
– Kitaip ir būti negalėtų. Savo sveikatai skiriu ypač didelį dėmesį – tikrinuosi ją kasmet, atlieku profilaktines procedūras. Tai būtina norint jaustis ir sveikai, ir energingai.
Stengiuosi ir gerai išsimiegoti. Jei miego trūksta, akivaizdžiai sulėtėja mąstymas, protas tampa ne toks aktyvus, smegenis tarsi rūkas apgaubia. Todėl miegoti kokybiškai privalau, antraip galva tampa kaip bičių avilys ar klampu kaip pelkėje.
Labai svarbu reguliariai, laiku ir saikingai pavalgyti. Taip organizmas gauna pakankamai, bet ne per daug gliukozės ir kitų maisto medžiagų. Priešingu atveju, peralkę darome daugiau klaidų, dirbame ilgiau. Atrodo, kad esame produktyvūs ir daug dirbame, tačiau iš tiesų darbo efektyvumas – menkas.
Prasta mintis ir gerti daugiau nei du puodelius kavos per dieną. Ji taip pat mažina darbingumą, kai padauginame kofeino. Kofeino perdozuoti galima ir su žaliąja arba juodąja arbata, ypač
neišimant arbatžolių iš puodelio. Todėl laikytis mitybos režimo ir vartoti vertingų produktų yra būtina. Pavyzdžiui, vandens. Jį gerti tiesiog privalu, nes tai kasdienės energijos, naudingųjų medžiagų šaltinis. Dažniausiai geriu vandenį iš čiaupo, tačiau reguliariai vartoju ir natūralų mineralinį vandenį „Uniqa“, kuris išsiskiria tuo, kad turi jodo, o tai labai retas atvejis, kalbant apie mineralinį vandenį. O ir maiste jodo yra mažai, tad susirinkti pakankamą jo kiekį nepaprastai svarbu.
Dar viena svarbi taisyklė, kurios laikausi, kai dirbu protinį darbą ir pajaučiu, kad susikaupti tampa sunku, – vėdinu patalpas. Deguonies reikia kiekvienam, kaip ir pasivaikščioti, daryti pertraukas tarp darbų. Pats geriausias būdas – dirbti 45 minučių intervalais. Tiek laiko būni užsiėmęs, tada 15 minučių veiki ką nors neintelektualaus. Pati tuomet einu pabendrauti, gaminti maisto, tvarkyti skalbinių, vasarą – paravėti alpinariumo. Protinį darbą palieku nuošalyje.
– Taigi nuo darbo atsitraukiate tik trumpam. Ką apie tai mano vyras, dukra ir sūnus?
– Jie, kaip ir mano tėveliai, yra didžiausias mano turtas. Stebėjimas, kaip auga vaikai, santykiai su jais, vyru. Tai motyvacija, kurios semiuosi kasdien: iš vaikų apsikabinimų, bučinių, paslapčių pasipasakojimų bei pokalbių su vyru. Seminarus vakarais vedu kelis kartus per savaitę, bet visais kitais vakarais turime tradiciją 19 valandą vakarieniauti kartu su šeima. Prie valgomojo stalo draudžiama aptarti bet kokius svarbius reikalus ar kalbėti temomis, kurios kelia įtampą. Mes kalbamės, kas gero nutiko tą dieną, labiausiai pradžiugino, ką pavyko padaryti, sužinoti įdomaus. Tai labai ramina, suteikia puikios nuotaikos, o jei diena buvo įtempta, net ir joje galima rasti gerų dalykų, kai paieškai – tai nuostabiai atpalaiduoja.
Tačiau mano šeima žino, kad kartais noriu pabūti ir viena. Darbe – daug chaoso: bendrauju su skirtingais žmonėmis, darau įvairiausius dalykus, ir tai reikalauja didžiulės koncentracijos. Todėl bent mano dienos pradžia bei pabaiga turi aiškią rutiną. Ryte mėgstu lėtai pusryčiauti, kartais paskaityti knygą, pažiūrėti anglišką detektyvinį serialą, užsiimti neįpareigojančia veikla. Vakare man būtina turėti bent keletą minučių tylos ir ramybės vienai. Man reikia įsijungti lempelę, paskaityti mėgstamą detektyvą ar romaną, pabėgti nuo kasdienybės, darbų, skirtingų iššūkių. Tada ramiai užmiegu ir vėl pasikraunu rytojui.
– Ar toks ir yra nuolatinės energijos bei motyvacijos šaltinis?
– Bendravimas su šeima ir laikas sau bei nauji įspūdžiai mane tarsi perkrauna ir įkvepia. Džiugina matant, ką pavyko pasiekti klientams. Kai pastebiu, kaip keičiasi žmonių gyvenimai. Nebūtinai dėl to, kad numeta svorio, nes ne visiems to reikia. Atradę energijos, džiaugsmo, pasijutę sveikesni, šie žmonės pradeda puoselėti geresnius santykius šeimoje, randa stiprybės pakeisti darbą į labiau mėgstamą, pradeda tiesiog spindėti.
Natūralu, tai mane labiausiai įkvepia ir motyvuoja. Tačiau, norėdama tai pasiekti, turiu rūpintis ir savo aplinka: šeima, asmenine sveikata. Vertingai maitintis, išlaikydama sveiką protą, vadovautis jau minėtomis taisyklėmis ir visada girdėti save. Jei pavargau – atsitraukti ir rasti būdų pasikrauti.
– Suprantama, mitybos, miego, sporto režimai yra privalomi. Tačiau galbūt yra kitų triukų, kurie suteikia ir energijos, ir žvalumo?
– Visada šypsausi, kai manęs paklausia, kaip viską suspėju. Pačiai atrodo priešingai. Jaučiuosi, kad nespėju daugybės dalykų. Mat noriu padaryti gal penkiskart daugiau, nei padarau. Jei matau, kad nebespėju, prašau pagalbos savo komandos – darbus pasidalijame. Darbus planuoju įvairiai: naudoju kalendorių (tik vienai dienai), el. paštą – kaip darbų sąrašą, stengiuosi išlaikyti struktūrą, būtinai į dienos tvarkaraštį įtraukti pietus, vakarienę. Antraip pavalgyti nespėčiau ar pamirščiau, prarasčiau energiją, o aš noriu jaustis taip puikiai, kaip tik galiu, ir tam nuolat ieškau būdų.
– To visada linkite ir aplink supantiems žmonėms?
– Mano darbas susijęs ne tik su fiziologija, maisto medžiagomis, bet ir su psichologija. Juk dažnai valgome iš liūdesio, streso, nuobodulio, įtampos ar net džiaugsmo. Pokytis prasideda nuo matymo, tad padedu pamatyti klientams, ką jie su savimi daro ir dėl kokių priežasčių. Kai suprantate, kas vyksta, tuomet ir keistis lengviau. Nes nereikia keisti „visko“, o tik pakoreguoti konkrečią priežastį. Rekomenduoju tam tikrus metodus tik kai išbandau pati. Matydama, kad mano patarimai veikia, galiu padrąsinti kitus, pasidalyti ne tik žiniomis, bet ir patirtimi. Tuo paremta darbo ir gyvenimo filosofija, kuria vadovaujuosi.
