– Naujasis „Delfi TV“ sezonas kvies kartu atrasti naujus įkvėpimo šaltinius, patirtis ir idėjas. Koks jis bus jums?

– Kurti keletos mėnesių projektą ir metus iš metų tą pačią laidą – du skirtingi dalykai, nes pastaruoju atveju kūrybiniai pakilimai ir nuopuoliai yra daug ryškesni. Tikrai negalvokite, kad kasdien trykštu tik entuziazmu. Kai apima nuovargis tikrai ima atrodyti, kad jau šimtus kartų darei visus interviu ir nebėra idėjų, niekas neįdomu.

Kita vertus, atrasti kažką naujo padeda ir patys herojai, jų gyvenimai, netikėti gyvenimo posūkiai. „Kasdienybės herojai“ yra apie žmones ir kartais neįprastus jų gyvenimus, o tai tampa įkvėpimu ir man, ir neretai laidos žiūrovams.

– Kiekvienoje jūsų laidoje – itin atviros žinomų žmonių istorijos ir išpažintys. Kaip pavyksta prakalbinti savo herojus ir kur šios laidos sėkmės paslaptis?

– Pirma šovusi mintis, kas galbūt padeda tai, kad aš niekada neteisiu ir nevertinu žmonių. Kažkas keliauja su kuprinėmis po pasaulį, kažkas medituoja tylos stovyklose ir net purtosi darbo biure, o kažkas gludina judesius vandens sporte arba, kitaip tariant, užsiima dalykais, kurie man galbūt visai neįdomūs. Tačiau aš niekada jų nevertinu kaip kvailų ar nevertingų žmonių. Ir kai turi tokią nuostatą, tau atsiveria pasaulio įvairovė – tiesiog klausykis kitų ir siurbk į save jų patirtis bei idėjas.

Rūta Lapė

Gal todėl mane truputį stebina, kai po laidos sulaukiu nuomonių iš aplinkinių, kad neva laidos herojė nepatiko. Kodėl ji tau turi patikti? Kaip kažkada sakė Džordana Butkutė: aš ne doleris, kad visiems patikčiau. Nė vienas mūsų nėra doleris. Tad būkim savimi ir nebijokim kritikos. Tai ir yra autentiškas gyvenimas. Man labai patinka kalbinti žmones, kurie yra kitokie nei aš. Gyvenime labai vertinu balansą. Nei aš karjerą aukočiau dėl šeimos, nei šeimą dėl karjeros. Faktas, kad renkuosi nebūti pačia geriausia žurnaliste arba pačia geriausia mama. Ir tegul! Man užtenka tiek, kiek turiu.

Nesu kraštutinumų žmogus. Tačiau net ir mane pačią žavi tie, kurie dėl savo svajonės, kūrybos, kitų paaukoja viską. Tuomet ir rezultatai yra stulbinantys. Dėl šios priežasties netgi manau, kad jaunimas daro klaidą labai daug blaškydamasis. Vieną dieną – ekonomistas, kitą – jogos treneris, o trečią, jau žiūrėk, ir stiliaus guru. Ieškoti savo kelio nėra blogai, bet jį atradęs jau nerk visa galva, nes meistriškumas reikalauja laiko ir įdirbio.

Savo karjerą vertinu lygiai taip pat. Man sekasi, nes daugybę metų dirbu nuosekliai televizijoje, atsisakau daugybės įdomių pasiūlymų, kad galėčiau susitelkti ties savo laida. Aukoju laisvalaikį, atostogas, poilsį. Net akimirkas su šeima, nes sėdint prie vieno stalo mintys kartais būna labai toli.

– Daugelis dirbančiųjų televizijoje sako, jog tas jaudulys prieš eterį niekur nedingsta net bėgant metams. Ar jaučiate adrenalino pliūpsnį?

– Adrenaliną visada jaučiu, bet ne tik dėl kamerų. Jos man yra tokios įprastos, kaip ir mano vaikams pliušiniai meškučiai. Tačiau kartais tenka jaudintis ir dėl to, ar įnoringas pašnekovas tikrai ateis į interviu ir būdamas kur nors visai šalia neapsisuks ant kulno išsigandęs savo pasiryžimo. Ar nepradės lyti, kai suplanavome nufilmuoti kažką gražaus lauke ir panašiai.

Rūta Lapė

– Laidose pasakojate apie savo herojų gyvenimus, tačiau apie jus pačią žinoma nedaug. Kaip atrodo jūsų gyvenimas ir kasdienybė?

– Gyvenu ir dirbu, kaip juokiuosi, dviem etatais – laidų kūrėjos ir dviejų berniukų mamos. Mykolui 6,5 metai, Motiejui – 5-eri. Jie jau lanko nemažai užsiėmimų, tad aš po darbų apsuku ne vieną ratą senamiesčio gatvelėmis. Gerai, kad mėgstu vairuoti, nes kitaip tai būtų prapultis. Pavyzdžiui, vakar tokia diena truko dvyliką valandų. Tai gal ir nieko keisto, kad savaitgaliais pasimėgaujame namais.

Galima sakyti, kad visas mano gyvenimas sukasi apie namus, nes ir juose yra pakankamai daug veiksmo – mūsų namai yra tapę tikru traukos centru dideliam būriui draugų. Mėgstame gurmanišką maistą ir ilgus pokalbius. Gyvename užmiestyje prie miško, nors ir labai arti miesto. Tačiau kai kiti savaitgaliais skuba į sodybas, mums niekur važiuoti nereikia – tik pasidaryti kavos ir su chalatu išeiti į lauką. Kaip bebūtų keista, abu su vyru esame ekstravertai ir daug bendraujame. Sakytum – tipiniai aktyvūs miesto žmonės, bet ta gamta už lango mus ir pakrauna toliau bėgti per gyvenimą.

Kai orai atšąla, namuose klausomės muzikos plokštelių. Man nėra nieko malonesnio už tokį poilsį. Beje, manau, kad televiziją mes per daug nuvertiname – juk taip smagu su vaikais pažiūrėti įdomų filmą ar TV laidą. Sakykite ką norite, o man televizorius asocijuojasi su tamsiais vakarais ir namų jaukumu.

Rūta Lapė

– Auginate du mažus berniukus, tačiau jaunoji karta, atrodo, labiau vertina „Youtube“ nei televiziją. Ar jie stebi jūsų laidas, o galbūt negaili ir komentarų?

– Mano vaikai sako „mama, tu nieko nedirbi. Tik plepi ir plepi“. Ir kas galėtų paneigti, kad jie neteisūs (juokiasi). Vaikai, matydami mane ekrane, iš tiesų reaguoja visiškai natūraliai ir tai priima kaip bet kokį kitą darbą. Jie žiūri televiziją, jei tik patinka turinys ir tai yra geriau nei „Youtube“ kanalas, kurį gali perjungti vieno mygtuko paspaudimu. Tai vaikus moko nesiblaškyti, baigti žiūrėti iki galo.

– Taigi, televizija nepraranda savo galios?

– Kad ir kiek kritikos sulauktų televizija, visi juk suprantame, kokia tai galinga jėga. Kartais tą įsivertini ir labai apčiuopiamais būdais, kai, pavyzdžiui, tenka paprašyti paramos onkologine liga sergančio jauno žmogaus gydymui. Kai mūsų laidos dėka tos lėšos būna surenkamos, jokios kitos prasmės savo darbe ir nebereikia ieškoti.

Rūta Lapė

Man prasminga ir kurti kokybišką turinį – galvoti, kaip tą valandą savo brangaus laiko prie ekrano praleis žiūrovas – ar jis jausis pakylėtas, susidomėjęs, pailsėjęs, įkvėptas...

Nuo rugsėjo 11 d. „Delfi TV” eteryje startavo naujas sezonas. „Delfi TV” – nemokamas televizijos kanalas pasiekiamas visiems Lietuvos gyventojams. Nerandi? Kreipkis į savo televizijos tiekėją arba įjunk kanalų skenavimą savo televizoriuje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (23)