F. Kahlo gimė 1907 m. liepos 6 d. Meksiko mieste. Būdama vos šešerių būsima dailininkė susirgo poliomielitu, o sulaukusi 18-os pateko į kraupią autobuso avariją.

Kol sugijo daugybiniai lūžiai stuburo, dubens, raktikaulių ir šonkaulių srityse, taip pat pečių ir kojų sužalojimai, teko ištverti daugiau nei metus trukusį lovos režimą. Per visą savo gyvenimą F. Kahlo iškentė daugiau nei 30 operacijų.

Būtent sveikdama F. Kahlo ir pradėjo piešti. Jos piešiniai, dažniausiai – autoportretai ir natiurmortai, dvelkia pasvertu naivumu ir užburia Meksikos liaudies menui būdingais simboliais bei spalvomis.

Būdama 22-ejų F. Khalo ištekėjo už žymaus Meksikos sienų tapybos meistro Diego Riveros. Aistringą poros ryšį ženklina neištikimybės, spaudimas dėl karjeros, skyrybos, vėl sudaryta santuoka, Fridos, kaip biseksualaus asmens, nuotykiai, prasta dailininkės sveikata ir negalėjimas turėti vaikų.

Diego Rivera ir Frida Kahlo
Foto: Vida Press

Ypač žlugdantį poveikį sveikatos problemos įgavo 1950-aisiais, kai F. Khalo buvo diagnozuota dešiniosios kojos gangrena. Tuo metu dailininkė net devynis mėnesius pragulėjo ligoninėje ir iškentė kelias operacijas. Nepaisydama atimtos galimybės laisvai judėti, ji ir toliau piešė, be to, aktyviai palaikė sau artimas politines idėjas.

1953-aisiais, kai Meksikoje buvo surengta primoji autorinė F. Kahlo darbų paroda, vietos meno kritikas pamėgino paaiškinti, kodėl ši dailininkė taip akivaizdžiai išsiskiria iš amžininkų.

„Šios ypatingos asmenybės kūrybos neįmanoma atsieti nuo jos gyvenimo. Jos paveikslai – tai jos biografija“, – teigė jis.

Frida Kahlo
Foto: Leidykla "kitos knygos"

Parodos atidarymo dieną F. Khalo sveikata buvo tokia prasta, kad gydytojai uždraudė jai kilti iš patalo. Vis dėlto menininkė atkakliai tvirtino, kad atidaryme būtinai dalyvaus, ir, nieko nepaisydama, kaip tik taip ir padarė. Į parodą jinai atvyko greitosios pagalbos automobiliu, tiksliau, lovoje, įtaisytoje automobilio priekaboje. Ketvertas vyrų prinešė lovoje gulinčią menininkę prie laukiančių svečių. Tąsyk F. Kahlo patyrė tikrą džiaugsmą. Deja, po kelių mėnesių, jam buvo lemta užgesti, mat dalį kojos teko amputuoti, kad gangrena neplistų.

Tai tapo lemtingu išbandymu, po kurio F. Kahlo puolė į gilią depresiją. 1954-ųjų balandė dėl ypač suprastėjusios sveikatos ir bandymo nusižudyti ją teko vėlei hospitalizuoti. Po dviejų mėnesių dailininkė sugrįžo į ligoninę su bronchus apėmusia pneumonija. Neatsižvelgdama į fizinę savo būklę, F. Kahlo net ir tada uoliai reiškėsi kaip politinė aktyvistė.

Diego Rivera ir Frida Kahlo
Foto: Scanpix

Vis dėlto praėjus maždaug savaitei po 47-ojo gimtadienio, 1954 m. liepos 13 d., F. Kahlo mirė. Jos gyvybė užgeso širdžiai mielame Mėlynajame name. Pranešimą apie dailininkės mirtį lydėjo įvairios spėlionės. Nors buvo nurodyta, kad mirties priežastis – plautinės arterijos užsikimšimas embolu, žmonės kalbėjo ir apie galimą savižudybę.

Šiandien, kai nuo F. Khalo mirties yra praėję daugiau nei pusė amžiaus, šios dailininkės paveikslai vertinami didesnėmis sumomis, nei bet kurios kitos moters menininkės darbai.