Kaip rašoma portale luxtralondon.com, architektės moterys dėl nusistovėjusių tradicijų pripažinimą ir, juolab, žinomumą pelno nelengvai. Viena iš tokių išskirtinių asmenybių – dama Zaha Hadid (1950–2016). Ji yra moteris, be to, arabė, kurios charakteris vertė neleisti užklijuoti vien fizinių savybių nulemtos etiketės, o talentas davė jėgų šturmuoti architektūros poligoną.
Kreivių karaliene tituluojama architektė tapo įkvėpimo šaltiniu pokyčių mados sferoje siekiantiems prekės ženklo „Luxtra“ atstovams – tiems, kurie išdrįso mesti iššūkį nusistovėjusiam status quo ir ėmė populiarinti etišką bei atsakingą požiūrį atitinkančias prabangos prekes. Z. Hadid nepabūgo pasipriešinti architektūrinėms konvencijoms. Šito įrodymas – pažangūs dizaino sprendimai, įgyvendinti projektuojant Londono vandens sporto centrą, Guangdžou operos teatrą, Abu Dabio Šeicho Zayedo tiltą ir kt.
„Manau, kad visa ko tikslas – paversti pasaulį geresne vieta, – yra sakiusi Z. Hadid per vieną interviu. – Veikiausiai aš tam tikra prasme vis dar tebetikiu XX amžiaus svajone, skelbiančia, kad architektūra gali pagerinti gyvenimą.“
Turint omenyje kontekstą, kuriame Z. Hadid pavyko iškilti kaip architektei, jos pasiekimai atrodo dar įstabesni. Seksizmo apraiškų architektūros srityje netrūksta. Kaip paaiškėjo po 2017-aisiais surengtos „Women in Architecture“ (Moterys architektūroje) apklausos, kurioje dalyvavo 1 277 moterys ir 340 vyrų, 70 proc. kurių – iš Jungtinės Karalystės, net 30 proc. moterų nerekomenduotų rinktis architekto profesijos. Kodėl?
„Daugiau nei pusė apklaustų moterų teigė patyrusios diskriminaciją – tiesiogiai arba netiesiogiai, ir taip nutiko pastaraisiais metais. Toji diskriminacija dažniausiai pasireikšdavo kaip seksizmas, patyčios ir (arba) seksualinis priekabiavimas“, – buvo rašyta žurnale „Architectural Review“.
Jei tokia padėtis tvyrojo net 2017-aisiais, praėjus metams po Z. Hadid mirties, tereikia tik įsivaizduoti, su kokia diskriminacija teko susidurti Kreivių karalienei.
„Ar jie vadintų mane primadona, jei būčiau vyras?“
Šis klausimas yra priskiriamas Z. Hadid. Jis daug ką atskleidžia. Visų pirma, tai nuoroda į pravardes, neretai suteikiamas moterims, pasižyminčioms atkakliu charakteriu – savybe, kuri be galo aukštinama vyrų atveju.
Dienraščio „The New York Times“ nuomonių skiltyje Tegan Bukowski, tuo metu dirbusi dizainere Z. Hadid firmoje „Zaha Hadid Architects“, parašė štai ką: „Su daugeliu didžių architektų, kaip ir su daugeliu didžių menininkų, dažnai nėra lengva sutarti, ir Z. Hadid, taip atkakliai tikėjusi unikalia savo vizija, tikrai nėra išimtis. Jeigu tokia savybė būtų būdinga architektui vyrui, ji būtų vertinama pozityviai – kaip genialumo ženklas. Deja, Z. Hadid žiniasklaida primygtinai vaizdavo kaip griežtumo, reiklumo ir užsispyrimo įsikūnijimą – tikrų tikriausią primadoną. Taip paprastai ją ir vadindavo.“
Kitoje Z. Hadid pagerbti skirtoje „The New York Times“ publikacijoje, kurios autorius – amerikiečių architektas Thomas Mayne‘as, panaši mintis rutuliojama kiek kitaip.
„Visiems ji buvo primadona ir tvirto būdo moteris. Ji atkakli, kadangi jos profesija iš tų, kurioje turi būti tvirtas, kad iškiltum. Bet ji taip pat – puikaus humoro jausmo savininkė, be to, labai motiniška ir globėjiška. Ji ir linksma, ir atsidavusi. Tik tai ne ta jos asmenybės pusė, kuri dažniausiai matoma pasauliui“, – rašė architektas.
2004-aisiais Z. Hadid tapo pirmąja moterimi, apdovanota viena svarbiausių architektūros premijų pasaulyje – Pritzkerio premija. Per 41 metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo premijos įkūrimo, tokio pripažinimo po jos sulaukė tik dvi kitos moterys. Z. Hadid ėmėsi veiksmų, norėdama pakeisti situaciją.
„Z. Hadid nenorėjo būti kotiruojama pagal lytį. Ji ir kitų šitaip nekotiravo, – prisimena T. Bukowski. – Kai dirbome jos studijoje, aš ir mano kolegės turėjome sąlygas įrodyti, kad esame lygios su bendradarbiais vyrais. Ji kuo ramiausiai kūrė aplinką, kurioje moterys, lygiai kaip vyrai, eidavo atsakingas pareigas. Ji aiškiai pademonstravo, kad lyties vaidmuo tolydžio menksta, kai šiai savybei nebeteikiama reikšmės, o vertinami rezultatai ir tikras talentas. Įmonėje „Zaha Hadid Architects“ moterys dirba tikrai ne dėl vaizdo.“
