– Papasakokite savo istoriją nuo pradžių. Kaip ir kada gimė noras kurti papuošalus?
– Baiginėdama 12-tą klasę, dirbau viename restorane padavėja ir barmeno draugė pasiūlė ateiti dirbti į papuošalų vėrimo saloną. Iš pradžių labai dvejojau, nes man buvo svetima ši sritis, bet pasiūlė 2 savaičių mokymus, po kurių galėjau apsispręsti likti ar išeiti. Po tų poros savaičių buvau labai sužavėta, kūryba įtraukė, taip ir prasidėjo mano kūrybos kelias. Vėrimo salone 4 metus dirbau vedėja, po to 2 metus – namuose. Kaip tik šiuo metu prieš 7 metus įkūriau studiją.
– Kiek vandens reikėjo, kad nutekėtų, kol atradote savo braižą? Savo metodus?
– Man labai lengvai ir sėkmingai sekėsi startuoti su savo skiriamuoju ženklu drugeliu tuo metu dar nebuvo tokios didelės papuošalų kūrėjų pasiūlos, kaip dabar. Drugelis daugelį metų buvo mano vienas pagrindinių akcentų. Kol vieną dieną įvyko perdegimas mano gyvenime ir kūryboje. Atėjęs lūžis tik dar stipriau patvirtino, kad reikia keistis kartu su tendencijomis, reikia žmonėms kažko naujo, galbūt daugiau minimalizmo. Masyvūs, ypatingai puošnūs papuošalai nebėra būtinybė. Buvo sunku priimti, pripažinti, bet pradėjau iš naujo ieškoti, kas visų pirma patinka man. Kokią reikšmę man tai teikia, kokią istoriją papuošalas pasakoja. Taip mano kūryboje atsirado nerūdijančio plieno grandinėlės, kurios įvairiomis detalėmis, simboliais, inicialais kuria asmenines istorijas.
– Kaip tas braižas ilgainiui keitėsi, priklausomai nuo jūsų pačios brandos, gyvenimo aplinkybių?
– Pirmasis mano kūrybos skiriamasis ženklas buvo organinio stiklo drugelis, vėliau jį pakeitė metalizuoti drugeliai su įvairiomis emaliuotomis spalvomis. Turėjau daugybę nuolatinių klienčių, kurios tikrai turėjo didžiąją dalį mano kūrybos, įvairiausių kompozicijų, stilistikų, jos pradėjo prašyti kažko kito, kažko naujo. Tuomet sukūriau metalizuotas, įvairių spalvų karūnas. Po jų gimė paukščiukai. Taip iš masyvių, baroko stiliaus derinių perėjau prie minimalizmo.
Negaliu sakyti, kad visa mano kūryba priklauso tik nuo klienčių, bet kartu ir aš keičiuosi. Kai tik pradėjau kurti, mano papuošalai buvo tik auksas, grandinėlė ir auskarai. Tuo metu buvau tikrai labai susikausčiusi, nedrąsi mergaitė. Vėliau atėjo masyvių, baroko stiliaus derinių, kompozicijų metas. Tuo metu buvo maištaujanti, ieškanti savęs. Po kelių metų užkariavo minimalizmas, nes pasimečiau, nežinojau, kas aš esu ir prisitaikymas buvo saugiausia išeitis. O dabar, kai esu visiškai pilna ir pakankama sau, mano širdyje ir gyvenime gyvena trendiniai papuošalai.
– Dažnai kūryba atspindi patį kūrėją, tiesa?
– Visiškai pritariu! Mano kūriniai tikrai daug pasakoja ir apie mane: užsispyrusią, kuriančią gyvenimo vertę, laisvą, pasitikinčią, mylinčią, turinčią daug istorijų, išgyvenimų, patirčių, simbolių, kupiną meilės, laisvės, pasitikėjimo ir visa tai sujungia detalės mano kūriniuose.
– Pasakojote, kad pati užaugote tarp brolių. Kada ir kaip atsiskleidė jūsų moteriškoji pusė? Kas padėjo tam atsiskleisti?
– Aš užaugau su vyresniu broliu ir 6 pusbroliais. Buvau mažiausia, vienintelė mergaitė, kuri buvo visų beprotiškai mylima. Prie kurios bet kas negalėjo prieiti ir juolab nuskriausti, tuo metu jaučiausi beprotiškai saugi ir reikalinga. Bėgo metai, visi sukūrė šeimas, o aš kaip „kareivėlis“, matęs, kad reikia daug dirbti, veikti, nelaukti, kad kažkas atneš, paduos, paskendau savo darbuose ir vieną dieną perdegiau...
Nors atrodė, kad mano veikla labai moteriška, bet be kūrybos savo rankose laikiau ir buvau atsakinga už visus kampus, strategijas, struktūras. Ilgainiui moteris tai ypač išvargina. Šiame sunkiame laikotarpyje išgyvenau beveik 2 metus. Po jų vieną dieną prieš porą metų gyvenimas man atsiuntė vyrą, kuris mane pabudino iš šio burbulo, parodė naujas spalvas. Taip žingsnis po žingsnio pažindinuosi su savimi. Mano gyvenime atsirado nuostabios mokytojos, mokytojai, nuostabūs lektoriai, savo sričių specialistai. Jie parodė kelią į moteriškumą, parodė kas tai ir kaip jo nepalikti kažkur nuošalyje savo gyvenime. Kaip pažinti save, kaip priimti save ir kaip atsiskleisti. Dažnai dar ir dabar atrandu naujų potyrių, suvokimų ir kitokių spalvų savo kasdienybėje.
– Kokiai moteriai skirti jūsų papuošalai?
– Save mylinčiai, kuriančiai istoriją, vertę savo gyvenime, pasitikinčiai ir besimėgaujančiai gyvenimu.
– Kiek svarbus papuošalas, norint pabrėžti savo asmenybę, moteriškumą?
– Mano nuomone, papuošalai yra labai svarbūs ir visumą užpildantys akcentai. Papuošalai – tai veidrodis mūsų vidaus, kas mes esame, ką mėgstame, ką veikiame.
– Papasakokite apie akmenis, kurie naudojami papuošalams: kokie jie?
– Naujausiose kolekcijose naudojami Swarovskį kristalai, Swarovskį perlai, natūralūs akmenys ir nerūdijančio plieno grandinėlės bei jų detalės.
– Ar tikite akmenų skleidžiama energija, ar tuo, kad vieniems žmonėms tinka vieni akmenys, kitiems – kiti?
– Tikrai taip energija yra labai stiprus ir galingas ginklas.
– Kaip derinti papuošalus prie savo asmenybės, gyvenimo būdo?
– Visų pirmą išsigryninti, kas patinka jums ir kas gali atskleisti jūsų asmenybę, o ne bėgti paskui madas. Ir tuomet žiūrėti, kas tą dieną pagal nuotaiką, tos dienos tikslus, veiklą labiausiai dera.
– Ar pastebite, jei moteris pasipuošusi sau netinkamais papuošalais? Kas tai išduoda?
– Visuma. Bendra stilistika su drabužiais, kalba, kūno gestai, judesiai. Aš dažnai sakau geriau mažiau, nei per daug.
– Kokias dažniausias klaidas daro moterys?
– Dažnai moterys pamato pas draugę, kaimynę ir užsimano to paties. Bet stilistiškai nederančio prie jos drabužių stiliaus ar jos asmenybės.
– Kaip pasirinkti sau tinkamą vėrinį, auskarus ar apyrankes? Kokia būtų pagrindinė taisyklė renkantis papuošalą ir puošiantis juo?
– Visų pirma, rinktis kas patinka jums. Kaip jaučiatės užsidėjusi. Svarbiausia, kad jo nejaustumėte ir jis nevaržytų jūsų.
– Kokios apskritai yra šiandienės papuošalų tendencijos?
– Vis dar tendencijų tope sluoksniavimas. Šalia smulkių grandinėlių šį sezoną populiarios plastikinės, masyvios, įvairių spalvų, faktūrų, raštų grandinės. Šio sezono must have – masyvūs kaklo vėriniai, stambios, kelių dalių apyrankės. Metalizuoti arba plastiko, įvairių formų, masyvūs auskarai.
– Daugybė mitų yra apie perlus ir deimantus. Neva perlai tinkami brandžioms moterims, o deimantai yra geriausi moters draugai. Ar sutinkate su tuo?
– Mados ir tendencijos sukasi ratu. Grįžta, išeina... Kaip bebūtų keista, bet perlai buvo visiškai užkariavę visas amžiaus grupes. Tad mano nuomone, ypatingai dėl perlų nebėra tokių griežtų stereotipų. O dėl deimantų, nors dar neturiu savo kolekcijoje, bet pritariu.
– Kaip šiandien atrodo jūsų kūryba?
– Šiandien mano kūryba nenuspėjama, pilna mistikos, paslapties ir istorijos.
– Kiek įtakos padarė pandemija? Ar nekilo noro kurti akmenimis dekoruotų veido kaukių?
– Pandemija mane tik dar labiau įkvėpė, kad kiekvienas iššūkis – tik dar viena nauja galimybė. Jei kažkas netenkina, keisti, jei nėra pakankamai meilės veikloje, mesti ją ir pagaliau išdrįsti daryti, tai, ko iš tikrųjų nori.
Mano kūryboje netrūksta veiklos, todėl susilaikiau nuo papildomos ir atsakingos veiklos, bet sukūriau kaukės papuošalą, prie kurio prisegus papildomas detales galima transformuoti į akinių grandinėlę.
