Elegantiška dama, garsėjanti gebėjimu išlaikyti pusiausvyrą ir nevengianti tiesių pasisakymų, tapo viena įtakingiausių Europos ambasadorių tarptautinių finansų sferoje.

Iki reikšmingo paskyrimo pagrindiniai varžovai į svarbų ECB postą buvo bankuose dirbantys vyrai.

Po kandidatūros patvirtinimo, Ch. Lagarde tapo pirmąja moterimi, atsakinga už pinigų politiką euro zonoje.

Reikia pasakyti, kad tai tikrai ne pirmas kartas Ch. Lagarde karjeroje, kai jai klijuojama „Pirmosios moters“ etiketė.

Buvusi teisininkė tapo pirmąja moterimi, vadovavusia tarptautinei advokatų kontorai „Baker McKenzie“, pirmąja moterimi, tapusia finansų ministre bet kurioje iš Didžiajam septynetui priklausančių šalių, ir pirmąja moterimi, ėjusia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovo pareigas.

Nieko nuostabaus, kad Ch. Lagarde ypač aktyviai agituoja už moterų skyrimą į atsakingus postus, tikėdama, kad tai yra raktas į pasaulio ekonomikos suklestėjimą.

„Ne kartą esu sakiusi, kad jei [banko pavadinimas] būtų buvęs „Lehman Sisters“ (seserys), o ne „Lehman Brothers“ (broliai), pasaulis šiandien būtų visiškai kitoks“, – yra sakiusi Ch. Lagarde.

Christine Lagarde

63-eų metų moteris tapo tikra legenda dėl geležinės savo valios ir ištvermingumo. Kitados Ch. Lagarde priklausė Prancūzijos nacionalinei sinchroninio plaukimo komandai ir treniravosi kasdien, net ir tada, kai vykdavo susitikimai.

Nemažai pagyrų dabartinė ECB vadovė sulaukė ir už tai, kad sugebėjo sumaniai valdyti Vašingtone įsikūrusį TVF po patirtos finansinės krizės.

Ch. Lagarde priskiriamas tarptautinių finansų žvaigždės titulas nekelia nė menkiausių abejonių.

Puikius savo sugebėjimus ši moteris įrodė būdama Tarptautinio valiutos fondo direktore.

Jai teko pasisemti patirties, kol dirbo Prancūzijos ministrų kabinete, tačiau, kitaip nei ankstesni ECB pirmininkai, techninių žinių apie centriniame banke veikiančius mechanizmus Ch. Lagarde neturėjo.

Visi trys Ch. Lagarde pirmtakai buvo patyrę, ką reiškia vadovauti centriniam bankui gimtojoje šalyje. Ypač tai pasakytina apie Mario Draghi, pirmininkavusį bankui tuo metu, kai euro zonai teko dorotis su finansinės krizės padariniais ir šlubčiojančia ekonomika. Reaguoti reikėjo naujoviškai ir konkrečiai.

Tikrai gali būti, kad Ch. Lagarde laukia ne vienas iššūkis.

Euro zona kenčia dėl infliacijos ir, norint rasti veiksmingą išeitį, gali tekti ryžtis drąsioms inovacijoms. Kad ir kaip būtų, Ch. Lagarde tikrai teks kliautis ECB technokratų patirtimi.

Ch. Lagarde karjeroje pavyksta rasti ir vieną negatyvų faktą. Tai atvejo, kai ji galėjo piktnaudžiauti pareigomis eidama Prancūzijos finansų ministro pareigas 2007-aisiais, nagrinėjimas.

Christine Lagarde

2016-aisiais Prancūzijos teismas pripažino Ch. Lagarde kalta dėl aplaidumo išmokant 404 mln. eurų sumą prancūzų verslininkui Bernardui Tapie 2008-aisiais, kaip kompensaciją už žalą, kurią jisai, esą, patyrė parduodamas kompaniją „Adidas“. Visgi bausmės Ch. Lagarde atlikti neteko.

Tada ji uoliai gynė savo spendimą, tvirtindama, kad tai pasirodė geriausia, ką tuo metu buvo galima padaryti.

Tai, kad ir toliau kilo karjeros laiptais, tereiškia, kad Ch. Lagarde reputacija liko nenukentėjusi.

Kaip svarbu elgtis ryžtingai, Ch. Lagarde suprato labai anksti, kai būdama 17-os neteko tėvo. Našle likusi Ch. Lagarde motina turėjo viena auginti dukterį ir dar tris jaunesnius vaikus.

„Mano motina buvo labai stiprios natūros. Iš jos aš daug ko išmokau“, – per interviu leidiniui „Financial Times“ sakė Ch. Lagarde.

Į įtakingiausių pasaulio moterų dešimtuką nuolatos patenkant Ch. Lagarde nemažai prisidėjo, kad TVF atgautų patikimos institucijos reputaciją po pagalbos Graikijai 2010-aisias.

Ch. Lagarde teko pagrindinis vaidmuo ir tada, kai buvo vykdoma didžiausia TVF finansinės pagalbos operaciją – 57 mlrd. vertės sandoris su Argentina, kuriuo daugelis abejojo dėl neramumų rinkoje.

Ch. Lagarde yra pripažinusi, kad ekonominių žinių jai stinga. 2012-aisiais, kalbėdama su dienraščiu „The Guardian“, ji pasakė štai ką: „Teko šiek tiek studijuoti ekonomiką, bet aukšto rango ekonomikos ekspertė tikrai nesu.“

Mažai kas abejoja, kad tokios spragos galėtų tapti rimta kliūtimi.

Vienas buvęs TVF darbuotojas patikino, kad vadovaujant fondui Ch. Lagarde įgyta patirtis yra garantas, jog ji gali vadovauti ECB.

„Ji žinojo, kaip išlikti ramiai, nesipuikuoti moraliniu pranašumu ir pademonstruoti žmogiškumą“, – sakė buvęs kolega.

Markas Sobelis, buvęs JAV iždo departamento darbuotojas ir Oficialaus pinigų ir finansinių institucijų forumo (OMFIF) primininkas nurodė, kad Ch. Lagarde, be jokio abejo, turi patirties pinigų politikos srityje, nors ir nėra ekonomistė.

„Ji dalyvavo visuose su pinigais susijusiuose debatuose, be to, tie, kurie dirba fonde, tikrai nėra atsieti nuo diskusijų pinigų politikos temomis“, – pasakė jis.

Svarbiausi Ch. Lagarde biografijos faktai

1956 m. gimė Paryžiuje.

1973 m. laimėjo stipendiją metų trukmės studijoms prestižinėje JAV mokykloje; viešėdama JAV, tobulai išmoko anglų kalbą.

1981 m., baigusi teisės mokyklą Paryžiuje, pradėjo dirbti tarptautinėje advokatų kontoroje „Baker & McKenzie“ ir po 18 metų tapo jos vadove.

2005 m. tapo Prancūzijos prekybos ministre.

2007 m. tapo Prancūzijos finansų ministre – pirmąja moterimi, kuriai buvo patikėtas šis postas ne tik Prancūzijoje, bet ir visose G 7 priklausančiose šalyse.

2011m. ėmė vadovauti Tarptautiniam valiutos fondui.

2019 m. pateko tarp kandidatų į Europos Centrinio Banko primininko postą.