– Esate emocijų paleidimo trenerė. Kas tai yra?
– Tai žmogus, kuris padeda susitikti su savo jausmais, pažiūrėti giliau, kas už jų yra, už tų dalykų, kurie nėra labai malonūs, nuo kurių norisi pabėgti. Esu žmogus, kuris padeda tai pamatyti ir išlaisvinti.
– Kodėl pasirinkote tokią veiklą?
– Baigiau veterinarijos mokslus, bet dar iki tol domėjausi psichologija ir saviugda, tai buvo neatsiejama mano gyvenimo dalis. Pradėjus studijuoti, susidomėjimas psichologija ir saviugda niekur nedingo. Lankiau seminarus, skaičiau knygas, bendravau su žmonėmis, kurie apie tai daug žinojo. Pabaigusi veterinarijos studijas, pradėjau gilintis į teta gydymą (ThetaHealing), pabaigiau devynis kursus ir toliau praktikavau šį metodą ir gilinau savo žinias savarankiškai. Per vienus mokymus sutikau emocijų paleidimo mokytoją Rytį Lukoševičių, kuris mane supažindino praktiškai su emocijų paleidimo technika. Rytis iškart pastebėjo, kad man lengvai pavyksta paleisti jausmus ir įsitikinimus. Pajaučiau, kad ši metodika man yra labai artima, turėjau patyrimą jau iš anksčiau ką reiškia paleisti ir tą taikydavau savo gyvenime, tik neturėjau gilesnių žinių ir aiškios metodikos kaip tai veikia. Esu dėkinga Ryčiui už visas pamokas ir įžvalgas. Rytis man parodė tuos jausmus, kurių nenorėjau matyti ir pripažinti ir padėjo juos išlaisvinti.
– Papasakokite, kaip vyksta pats procesas? Kuo tai skiriasi nuo psichologo konsultacijos?
– Kadangi pati asmeninės patirties su psichologu neturėjau, negaliu objektyviai palyginti. Susitikimas su emocijų paleidimo treneriu ypatingas tuo, kad jis tave priima besąlygiškai. Kartu einame žiūrėti į tuos jausmus, kurie yra užspausti: gėda, kaltė, baimė, pyktis ir daugelis kitų. Kiekvienas iš pagrindinių jausmų turi labai daug skirtingų atspalvių. Nagrinėjame, kokia situacija, koks prisiminimas juos sukelia. Pirmiausia pastebime ir pripažįstame tuos jausmus, leidžiame jiems būti, o tada tie jausmai atsipalaiduoja ir ateina palengvėjimas. Svarbu yra suprasti, kad nėra gerų ir blogų jausmų, visi jausmai yra reikalingi ir tam tikroje vietoje naudingi, problema atsiranda kaip nepriimame tam tikrų jausmų ir juos bandome užslopinti. Tik deja gauname priešingą rezultatą – slopinami jausmai didėja ir užima vis daugiau erdvės, kol galiausiai išsiveržia ar pasireiškia įvairiais psichosomatiniais simptomais ar ligomis. Svarbu pripažinti visus jausmus ir leisti jiems jaustis ir būti, susidraugauti su jais, o ne priešintis ir kovoti.
– Kiek laiko reikia, kad pasiektum tave tenkinančią būseną?
– Labai skirtingai. Viskas priklauso nuo mūsų sprendimo, ar mes norime tos situacijos laikytis, ar norime ją paleisti. Paleisti tai reiškia, išlaisvinti save nuo įsitikinimo, kad mums reikia kažko laikytis, kad mums tai kažką duoda. Jei aš priimu sprendimą paleisti, tai užtrunka tik akimirką. O jei laikausi, tai gali užtrukti, bet galima sau duoti laiko neribotai.
– Kaip suprantu, viskas vyksta per pokalbį ar pratimus?
– Per pokalbį. Jei žmogui yra kažkokios skausmingos situacijos, paprašau, kad jis giliau pakvėpuotų, kad jis pajustų savo kūną, tai, ant ko sėdi, kad jis grįžtų į realybę, nes prisiminimai dažnai būna labai gyvi ir tikri. Tada padažnėja kvėpavimas, žmogus įsitempia.
– Kas dažniau kreipiasi vyrai ar moterys?
– Kadangi moterys dažniau linkusios tyrinėti savo jausmus ir juos analizuoti, didžioji dalis yra moterų, bet ateina ir vyrų. Jie irgi nori pokyčių savo gyvenime, nes vien tik protu ne visada viską išspręsi. Net ir pačiai teko vykti į Kauno tardymo izoliatorių, kur buvo nepilnamečiai berniukai. Jie labai noriai kalbėjo apie savo jausmus net ir būdami tokioje vietoje. Jie irgi jaučia nerimą, kaip reikės išeiti į laisvę, kaip juos priims, kaip reikės reabilituotis. Taigi apie jausmus kalba ir vyrai, ir moterys.
– Susiduriate ir su sunkiais atvejais. Dėl ko žmonės dažniausiai kreipiasi?
– Dažniausiai dėl to, kad kažkas netenkina santykiuose. Kartais ne su kitu asmeniu, o su pačiu savimi. Žmonės nori išsiaiškinti, ką jie nori veikti, kaip save realizuoti. Ateina su vaikystės nuoskaudomis, prisiminimais apie santykius su tėvais, apie tai, ką jiems norėtų pasakyti, bet baimė to padaryti neleidžia. Kita problema – pokyčio baimė. Labai daug žmonių bijo pokyčių, bijo suklysti, neleidžia ir nemoka džiaugtis tuo, ką turi. Tarsi, jei pasidžiaugsi, kažkas atims.
– Kaip pačiam susivokti, kad visos bėdos kyla dėl to, kad esi nepaleidęs emocijų?
– Labai individualiai. Kiekvienam reikia būti atviram su savimi. Jei jaučiame diskomfortą ir galvojame, kad jis savaime praeis, jis niekur nedingsta, lieka mūsų kūne. Mūsų kūnas kalba per jausmus, jei mes kažką norime pasakyti, bet nusprendžiame nutylėti, nes gal bijome pasirodyti nemandagūs ar pan., gerklėje atsiranda toks gumulys. Tada diskomfortą jaučiame visame kūne. Taigi reikia stebėti savo kūną, nes jis viską pasako.
– Ar lietuviai nebijo kalbėtis apie savo emocijas?
– Už visus lietuvius nepasakysiu, bet tie, kas ateina, labai drąsiai kalba apie savo jausmus. Labai džiaugiuosi tokiu atvirumu.
– Ko tikisi žmonės iš šių terapijų?
– Pirmiausia žmonės ieško santykio, požiūrio pokyčių į tai, kas vyksta. Jie ateina tam, kad galėtų lengviau sutarti su savimi, susidraugautų su savo jausmais. Žmonės, kurie vaikystėje patyrė sunkių situacijų laikosi už jų, tarsi už inkarų, kurie neleidžia jiems plaukti toliau, kurti. Išlaisvinus tas nemalonias emocijas, galima judėti toliau ir kurti pagal savo poreikį.
– Jums pačiai nesunku būti ta kempine, kuri tarsi sugeria visas blogas kitų žmonių emocijas?
– Geros ar blogos emocijos yra sukurtos mūsų per vertinimą. Nėra nei blogų, nei gerų jausmų. Kai pati esu taikoje su tokiais savo jausmais, kaip pyktis, pavydas, gėda, kaltė, man labai lengva priimti kitą žmogų su jo jausmais. Nereikia tų jausmų neigti, vertinti, kad jie nepriimtini mūsų gyvenime. Kai to nebelieka, nebelieka ir kančios gyvenime.
– Gal turite kokį nors pratimą ar patarimą, kurį galėtų visi išbandyti namuose?
– Vienas iš pratimų - tiesiog paklausti savęs, ką aš dabar jaučiu, kur tai jaučiasi mano kūne ir ar galiu tam jausmui pasakyti „Taip“. Ir kartoti „Taip“ tiek kartų kiek norėsis, kol ateis daugiau lengvumo ir ramybės viduje. Kai žmonės nemąsto apie savo jausmus, į klausimą, kaip sekasi, jie atsako: gerai, blogai arba normaliai. Bet tai nėra jausmai. Tai tik interpretacija. Jei mes pradedame savęs dažniau klausinėti, pamatome labai įvairius jausmus. Gal mes jaučiamės susierzinę, gal norime valiūkiškai džiaugtis. Kuo daugiau pradedame savęs klausinėti, tuo daugiau pradedame matyti.
– Kiek jums pačiai prireikė laiko, kad paleistumėte tas emocijas?
– Su savo emocijomis ir jausmais draugauju kasdien. Man užteko metų, kad juos priimčiau. Bet aš nuosekliai kasdien dirbau. Nebuvo taip, kad sėdėjau metus ir nieko nedariau, laukdama, kol kas nors pasikeis savaime.
– Ar per pandemiją neišaugo skaičius besikreipiančių žmonių?
– Iš tiesų kai kuriems ši situacija sukėlė daug baimės. Baimė dėl neužtikrintumo, dėl ateities. Baimė yra toks jausmas, kuris tarsi sako, kad viskas bus blogai, ji niekada nepasakys, kad viskas bus gerai, kad viskas įmanoma, kad viskas, kas vyksta, yra priimtina. Kai žmogus pradeda tikėti baime, ji labai apriboja nuo pokyčio, todėl klausyti baimės nėra geras būdas, bet yra pratimas, kuris gali padėti. Atėjus baimei pabandykite savęs klausinėti, o kas nutiks, kai tai įvyks: tarkime, prarasiu darbą ir kas tada nutiks, - neturėsiu pinigų, ir kas tada? Galiausiai ateisime iki atsakymo - nežinau, kas bus ir tuomet leisti sau pabūti toje nežinioje, nebėgti nuo jos. Galbūt pamatysite, kad būtent nežinios ir bijote, tuomet susidraugaukite su ja, pasiimkite ją kartu, apkabinkite kol baimė atsipalaiduos ir nurims.
– Kur jūs pati save matote ateityje?
– Matau, kad būsiu išleidusi ne vieną knygą, konsultuosiu žmones, poras, kurios nori kurti tvirtus santykius, matau save su vaikais. Man labai patinka su jais dirbti. Teko nemažai konsultuoti vaikų, kurie dar prieš pirmą klasę atkeliauja pas mane.
– Pati esate ištekėjusi. Ar tas žinias praktikoje pavyksta panaudoti?
– Tikrai taip. Kita vertus, santykiai tarp žmonių niekada nebus tobuli. Nes tokių nėra. Bet man patinka kurti santykius atvirus ir nuoširdžius. Tobulybė nėra mano siekiamybė.
