– Papasakok, kaip atsidūrei Balyje?
– Iš Lietuvos išvažiavau prieš 14 metų, užsienyje baigiau mokslus, universitetą. Buvau trumpam sugrįžusi į Lietuvą, užsilikau ten trims metams, kurie buvo labai sudėtingi. Viskas ėjo priešinga kryptimi nei įsivaizdavau. Buvau pasiruošusi mesti viską, daryti bet ką, išvažiuoti bet kur. Turėjau draugų, kurie pasiūlė atvykti į Indoneziją, sudalyvauti vienoje mokymosi programoje. Nutariau pabandyti, patiko, todėl likau. Pirmą kartą į Balį atvykau prieš daugiau nei trejus metus. Dabar čia esu nuo kovo mėnesio, susiorganizavau dvejų metų vizą, kursiu savo kompaniją. Savo mintimis dalinuosi savo Instagram paskyroje ir Facebook.
– Baigei politikos mokslus, bet su jais nieko bendro neturi. Kas padėjo atrasti savo kelią?
–Vienas didžiausių mano gyvenimo klausimų visada buvo, koks mano pašaukimas. Po kelių mėnesių bet kokio darbo išgaruodavo mano užsidegimas ir suprasdavau, kad tai dar nėra tas tikrasis kelias. Žinau, kad kai kurie žmonės susitaiko su tuo, nes gyvenimas nėra labai geras, bet ir nėra blogas. Vakarais gal susiranda kokių intensyvesnių pojūčių ar trumpalaikių malonumų atsipalaidavimui, bet stumiasi. Mano vidinis impulsas buvo stipresnis ir negalėjau nusėsti ten, kur nėra gerai, nors ir nebuvo blogai. Pakeičiau daug darbų, galų gale dirbau reklamos agentūroje Lietuvoje, kas buvo pakankamai kūrybiška pozicija, galėjau save išreikšti, bet vis tiek netenkino. Esmė ta, kad tos gelmės ir prasmės ieškojau išorėje, bet intensyviai: kelionės, naujas darbas, naujas vaikinas. Galų gale man išsivystė nemiga, psichologė pasiūlė gerti antidepresantus, aš griežtai atsisakiau, bet viskas susiklostė taip, kad išvažiavau į Balį. Papasakosiu asmenišką istoriją, nes žinau, kad daug jaunų žmonių patiria panašius jausmus. Kai mane kankino nemiga, turėjau praktiką – save liesdavau seksualiai prieš miegą trumpam orgazmui tam, kad paleisčiau stresą ir lengviau užmigčiau. Dirbdama su moterimis, žinau, kad daug moterų (ne tik vyrų!) šitaip mėgina atsikratyti streso. Man tai buvo tarsi migdomųjų tabletė. Kai atvykau į Balį suvokiau, kad, nors čia gražu, šilta, jūra, gera, bet viskas tas pats: visos emocijos, nuo kurių bandžiau pabėgti, niekur nedingo. Tada supratau, kad mylėjimasis su savimi man sukuria daugiau vienatvės jausmo nei padeda. Nutariau atsisakyti. Pirmą mėnesį pajutau savo seksualinę energiją. Ji tarsi gumulas stovėjo pilvo apačioje ir niekur nejudėjo. Iš pradžių net nesupratau, kas tai yra. Laimei, dalyvavau tokiame seminare, dirbau su pora, kuri mokė kvėpavimo pratimų. Kai pradėjau juos praktikuoti, energija pradėjo judėti, mano gyvenimas ėmė keistis. Kuo giliau ėjau į savo vidų, kuo daugiau paleisdavau emocijų, tuo daugiau galimybių atsiverdavo išorėje. Galimybės, apie kurias net nebūčiau pagalvojusi, pradėjo plūsti į mano gyvenimą.
– Ir dabar to mokai kitus? Esi seksualumo mokytoja, kas tai yra?
– Aš save vadinu koučere. Padedu žmonėms susikurti savo svajonių gyvenimus, kur moterys susigrąžina savo libido, naujai atranda savo vidinį švytėjimą ir išmoksta pamilti savo kūnus. Aš dievinu kurti erdves, kurios padeda žmonėms atrasti savyje motyvacijos iš esmės transformuoti savo gyvenimus.
– Kuo čia dėtas seksualumas?
– Kad pasijausčiau laiminga, mylima, išbandžiau daug skirtingų būdų, bet visada to ieškojau išorėje. Galiausiai suvokiau, kad tai slypi mano emocijose, mano kūne, mano seksualinėje energijoje. Kad ir kas bevyktų išorėje, aš visada turėsiu ryšį su savo kūnu. Pradėjau ieškoti būtų, kaip galiu kurti gilesnį ryšį su savo esybe per savo kūną. Seksualumas nereiškia, kad atrodau kaip pupytė. Seksualumas yra mūsų vidinė energija, impulsas, kuris mus motyvuoja kurti grožį, skatina sakyti meilės žodžius, atrasti savo pašaukimą, galbūt net kurti naują gyvybę. Tai dvasingumas, aistra. Tai yra mūsų seksualinė jėga. Ta energija yra mūsų kūne, bet jei ją ignoruosime, jei sakysime, kad man nereikia sekso, ji niekur nedings. Mes galime tą energiją panaudoti arba kuriant naują gyvybę, arba kuriant save.
– Kam labiau trūksta žinių apie seksualumą: vyrams ar moterims?
– Visiems. Patriarchatas nupaišė mūsų seksualumą per vyrišką prizmę. Viskas orientuota į tikslą, t. y., į orgazmą ar į ejakuliaciją. Moteris funkcionuoja visiškai kitaip ir to nežino nei moterys, nei vyrai. Dėl to kenčia moterys. Jos galvoja, kad yra kažkokios brokuotos, jei negali patirti orgazmo, negali atsipalaiduoti ir sudrėkti per dvi minutes. Bet moteris veikia visiškai priešingai. Jai reikia daugiau laiko nei vyrui tam, kad atsipalaiduotų, susijaudintų ir galimai pasiektų orgazmą (ypač vidinį).
– Kaip kinta moters seksualumas, priklausomai nuo amžiaus?
– Aš nevertinu seksualumo pagal amžių. Be abejo, gal tas pikas yra tuomet, kai moteris yra vaisinga, bet tai nereiškia, kad po 40, kai moteris pajunta pirmuosius menopauzės simptomus, ji turėtų būti tarsi nurašoma. Visas moters gyvenimas yra suskirstytas ciklais. Kalbant apie mėnesinių ciklą, kai moteris pirmą kartą patiria mėnesines, ji pirmą kartą atranda savo moterišką galią, per visą laikotarpį, kol ji kraujuoja, ji praktikuoja savo moterišką galią, po menopauzės ji įkūnyja šią galią. Kiekvienoje fazėje ji išlieka moteriška, bet skirtingai. Pažįstu moterų, kurios ir brandžiame amžiuje puikiai gyvena ryšyje su savo kūnu. Mano vienai mokytojai yra 65 metai ir ji daug aktyvesnė nei pusė mano bendraamžių draugių.
– Ar vyras gali padėti atskleisti moters seksualinę energiją, ar vis tik jos reikia ieškoti viduje?
– Ir taip, ir taip. Mes, moterys, turime prisiimti atsakomybę už savo laimę, meilę ir malonumą. Jei visada eisime pas vyrą tuščiomis rankomis ir prašysime ar net reikalausime, kad duotų orgazmą, nieko gero neišeis. Kai aš prisiimu atsakomybę, kad, tarkime, šiandien jaučiuosi pikta, galiu grįžti į savo kūną, paleisti pyktį, atsipalaiduoti ir tada jau atverta širdimi eiti pas savo mylimąjį. Bet vyras turėtų daryti tą patį, jei pora nori sukurti sąmoningus santykius.
Jei kalbėsime apie tai, kaip vyras galėtų prisidėti prie to, kad moteris labiau atskleistų savo moteriškumą, tai, visų pirma, jis turi padėti jai sukurti saugumo jausmą. Tai yra labai svarbu: tiek fiziškai, tiek emociškai. Saugumą kiekviena moteris supranta skirtingai. Pavyzdžiui, aš jaučiuosi saugi, kai man niekur nereikia skubėti, kai nereikia rūpintis tokiais praktiškais dalykais, kai žinau, kad mano partneris papasakos, jei vyks kokie nors emociniai procesai ir už tai pats prisiims atsakomybę. Seksualumas moteryje gimsta per širdį: kai moteris jaučiasi atsipalaidavusi, kai yra laiko, kai jai nereikia pasiekti orgazmo per kelias minutes, kai įžanga yra ne 5 ar 10 minučių. Daugelis nustemba, kai pasakau, kad preliudijai reikėtų skirti nuo 15 iki 45 minučių. Net moterys stebisi: „Ar aš tikrai nusipelniau tiek laiko?“ Bet jūs pabandykite. Moters visas kūnas atsivers. Ji ne tik fiziškai atsvers, bet ir emociškai.
– Kokią įtaką seksualumui turi išorės veiksniai: išvaizda ir pan.?
– Rūpintis savo išvaizda yra gerai, bet daug svarbiau yra moters vidinė laisvė ir pasitikėjimas savimi. Nes makiažas yra tik papildymas. Moters kūno formos seksualumui neturi įtakos, kaip ir amžius.
– O nėštumas ir motinystė, kaip tai veikia seksualinę energiją?
– Čia yra sudėtinga tema. Jei moteris save pažįsta, žino, kaip veikia jos yoni (sanskrito kalba – „šventa vieta“, moters lytiniai organai) prieš pastojant, pastoviai jaučia savo gimdą, gimdė natūraliai, seksualinė energija gali net ir suaktyvėti. Nors pati dar negimdžiau, bet žinau, kad gimdymas gali būti orgazminis. Ji galėtų būti bučiuojama, garbinama, jos draugės galbūt galėtų jai dainuoti. Toks gimdymas daug mažiau traumatizuoja, po tokio gimdymo yra daugiau galimybių turėti gilesnį ryšį su savo seksualumu. Aš esu girdėjusi labai skirtingų istorijų. Jei gimdymas buvo sunkus, vaikelis gimė emociškai nesaugus ir visus metus verkė, mama negali išsimiegoti, suprantama, kad patirti erotinę energiją jai bus sunku. Bet šiuo metu gyvenu su moterimi, kuriai 42 metai, ji turi du vaikus. Sakė, kad su vyru galėjo pradėti lytinius santykiu, praėjus po gimdymo vos trim dienom. Seksualumas jiems atsivėrė visiškai kitomis spalvomis. Todėl vieno atsakymo nėra. Bet kai vaikas gali pradėti nors kiek nebūti prie mamos, jei moteris gali turėti bent truputį laiko sau, – nors ir pagulėti 10min nieko neveikiant – nieko nėra svarbiau.
– Kokios moterys dažniausiai kreipiasi į tave pagalbos?
– Tos, kurios jau padarė kažkokį dvasinį darbą. Bet suvokia, kad vis dar gyvena vadovaudamosi tik galva. Jos suvokia, kad nebėra gerai taip, kaip yra: „nepatiriu orgazmo, nejaučiu savo kūno, sprogstu iš pykčio nuo mažmožių, vyras baigė per keturias minutes, man dar nespėjus atsipalaiduoti“. Dažniausiai problema yra ta, kad moterys yra praradusios savo libido. Kaip norėti mylėtis? Libido trūkumas daro įtaką santykiams. Buvimas savo kūne netenkina, kai ten nieko nejaučiame. Kita bėda – nepatiria orgazmo, arba patiria orgazmą tik vienu vieninteliu būdu.
Kitas dalykas moteris yra pervargusi nuo tokio spaudimo būti „gera mergaite“ ir supermamyte. Aš pamenu iki šiol suaugusiųjų žodžius: būk susitvarkiusi. Neduok Dieve, kitam bus nepatogu, dėl to, kad esu gyva. Velniop, moterys nebenori ir nebeturi atsiprašinėti.
– Ar yra koks nors universalus patarimas, kaip tą libido atrasti?
– Mažiau daryti, bėgti, planuoti, daugiau būti, jausti, judėti, laisvai šokti. Tai yra pirmas žingsnis.
– Kiek laiko trunka jūsų mokymai?
– Dirbu su moterimis mažiausiai tris mėnesius ir suprantu, kad ir toliau noriu eiti šiuo keliu. Kartą mano koučeris manęs paklausė, jei turėčiau milijonų eurų, ar daryčiau tą patį, atsakiau, kad 100 proc.
