Politika domėjosi nuo pat mažens
J. Ardern gimė mažame Naujosios Zelandijos šiaurinės salos miškų apsuptame mieste Murupara, užaugo netoliese esančiame Morinsvilyje – pienininkystės bendruomenėje, rašoma portale smh.com.au. Ši vieta, anot įvairiausių šaltinių, didžiuojasi turinti daugiausiai karvių viename hektare nei bet kuri kita pasaulyje. J. Ardern ne tik pakankamai anksti, bet ir aiškiai parodė savo polinkį į politiką. Ji dar vidurinėje mokykloje prisijungė prie Žmogaus teisių veiksmų grupės ir inicijavo studentų aktyvistus, pasisakančius prieš vairavimą išgėrus.
Vis dėlto, nors jaunoji J. Ardern penktadienio naktimis vieną pamainą dirbo žuvies ir traškučių parduotuvėje, ji niekada neturėjo darbo visu etatu už politikos ribų. Šia prasme jos ankstyvasis gyvenimas primena daugumos šiuolaikinių politikų karjerą.
J. Ardern augo kaip mormonė su pamaldžiais tėvais. Jos tėtis buvo policininkas, o mama – kavinės darbuotoja. Tėvai savo dukrą mokė kukliai rengtis, vengti cigarečių, alkoholio, kavos ir „Coca-Cola“ bei susilaikyti nuo žaidimų sekmadieniais. Kas buvo nemenkas iššūkis dėl sporto pamišusioje Naujojoje Zelandijoje.
2001 metais ji baigė Waikato universitete komunikacijos, politikos ir viešųjų ryšių studijas ir pradėjo savo karjerą tuometės Naujosios Zelandijos ministrės pirmininkės Helen Clark biure. Į politiką ją įtraukė jos teta Marie Ardern, kuri ilgą laiką buvo Leiboristų partijos narė. Pati Jacinda prie Leiboristų partijos prisijungė pakankamai anksti – jai buvo vos 17 metų.
Po to sekė savęs paieškos JAV ir Didžiojoje Britanijoje, bet nei vienur, nei kitur ji nenukrypo nuo savo kelio – politikos. 2008 metais ji buvo išrinkta prezidente Tarptautinėje jaunųjų socialistų sąjungoje. Dėl šio posto ji praleido kurį laiką Jordanijoje, Izraelyje, Alžyre ir Kinijoje. Galiausiai Jacinda grįžo į Naująją Zelandiją ir tęsė darbą Leiboristų partijoje, o 2017 metais kovą tapo šios partijos vadovo pavaduotoja, o rugpjūtį – lydere.
Motinystė netrukdė darbui
Būtent šios moters charizma, aistra ir socialinės žiniasklaidos priemonės pakeitė Leiboristų partijos įvaizdį. Kaip sakė viena komentatorė po savo kampanijos pradžios, „tarsi stora, tamsi uždanga būtų atitraukta atgal, kad vidurdienio vasaros šviesa įsidegtų“. 2017 m. J. Ardern tapo Naujosios Zelandijos ministre pirmininke. Ji yra jauniausia ministrė pirmininkė per visą 150 metų šalies istoriją.
Tiesa, tada, kai 37-erių metų moters karjera didžiuliais šuoliai kopė į viršų, ji sužinojo, kad yra nėščia. Su savo partneriu, žurnalistu ir laidos apie žvejybą vedėju Clarke Gayfordu laukė šeimos pagausėjimo.
J. Ardern tapo antrąja pasaulio vadove, pagimdžiusi ir toliau einanti pareigas. Pirmoji tokia buvo 1990 m. Pakistano ministrė pirmininkė Benazir Bhutto, kuri slėpė nėštumą, tuo tarpu J. Ardern apie tai pasakojo atvirai, o savo „Facebook Live“ vaizdo įrašuose politikos klausimus aptarinėjo iš savo svetainės kambario, kur fone girdimas dukros skleidžiami garsai. Tiesa, gimus dukrai, moteris 6 savaitėms perleido savo pareigas. Po kurių vėl stojo prie vyriausybės vairo. Įdomu ir tai, kad ji su savo gyvenimo partneriu nebuvo susituokusi, kas politikos pasaulyje – retas atvejis.
Pati J. Ardern sakė, kad tapusi mama ji atrado labai daug. „Motinystė man padėjo pajusti empatiją visoms mamos – nesvarbu ar jūs dirbanti, ar namų šeimininkė, visoms. Ypač toms, kurios yra vienišos mamos“, – sakė politikė. Viename interviu, paklausta, ar jaučia kaltę, bandydama rasti pusiausvyrą tarp šeimos ir karjeros, ministrė pirmininkė atsakė, kad ji yra tik mama, o ne supermoteris.
Jai ne kartą teko pasiimti kūdikį į darbo keliones, bet, kaip sakė pati J. Ardern, ji tikisi, kad užaugusi dukra supras jos priimtus sprendimus.
Sustoti nežada
Prieš porą savaičių vykusiuose parlamento rinkimuose J. Ardern vėl pelnė tautiečių balsus. Jos vadovaujama Leiboristų partija pirmą kartą nuo 1996 m., kai šalyje buvo įvesta proporcinė rinkimų sistema, pelnė daugumą mandatų.
Tiesa, J. Ardern nėra tik liaupsinama, bet gauna ir kritikos. Jos politiniai pasiekimai vertinami kaip „kuklūs“: mokamų vaiko priežiūros atostogų pratęsimas, vienkartinių plastikinių maišelių draudimas, nemokami pietūs moksleiviams neturtingose vietovėse, privaloma NZ istorija mokyklose ir pan.
Politikė yra kritikuojama ir dėl neįgyvendintų 2017 m. duotų pažadų saugoti gamtą ir mažinti vaikų skurdą. 40-ies metų lyderei teko nemenki iššūkiai: tvarkytis su baisiausiu teroro išpuoliu šalies istorijoje, ugnikalnio išsiveržimu ir koronaviruso pandemija. Su pastarosios pirmąja banga šaliai pavyko susitvarkyti pavyzdingai.
J. Ardern gana anksti paskelbė karantiną ir labai aiškiai komunikavo apie šalyje paskelbtą aukščiausią pavojaus lygį ir kodėl jis paskelbtas. Ji stebėtinai anksti paskelbė saviizoliacijos būtinybę į Naująją Zelandiją atvykstantiems žmonėms – kai visoje šalyje tebuvo užfiksuoti vos šeši koronaviruso atvejai, o labai greitai užsieniečiams apskritai buvo uždrausta įvažiuoti į šalį. Aiškumas ir ryžtas gelbėja Naująją Zelandiją nuo negandų. Balandžio mėn. vidurio duomenimis, šalyje buvo užfiksuotos tik keturios mirtys nuo Covid-19.
