Žurnalistas Andrius Užkalnis atskleis, kad savo kvepalų kolekcijoje turi kelis šimtus buteliukų, tačiau naudojasi daug mažesne jų dalimi. Taip pat paneigs plačiai paplitusį mitą: „Mitas, kad į Lietuva vežami brokuoti ar prastesni kvepalai“.

– Kokia yra kvėpinimosi mada Lietuvoje?

Aistis: Skandinavijoje yra toks dalykas – kvėpinimosi etika. Jei dirbate dideliame kolektyve, prieš įsidarbinant, sutartyje bus įrašytas punktas, kad darbe mažai kvėpintis arba visai nesikvėpinti, nes kvapas, kuris patinka jums, nebūtinai patiks kitiems ir kvėpėti reiktų tik savo erdvėje.

Valda: Kai laukiausi, būčiau buvus dėkinga už tokią etiką, nes bet kuris kvapas pykindavo. Net nekalbu apie rūkančius, dėl jų išvis norėjosi inicijuoti kokią akciją, nes norėjosi bėgti kuo toliau. Kvapas yra didelė jėga ir su juo reikia elgtis atsargiai.

– Kokie yra patys blogiausi?

Andrius: Paco Rabanne „1 million“. Dėl kelių priežasčių. Jie yra iš laikotarpio, kai prieš dešimtmetį buvo labai madinga vanilė. Juos pirko nebrangiai, jaunimas, vadinamas „marozais“, kuriems treninginis kostiumas buvo vienintelis drabužis. Purkšdavosi be saiko. Gana neskoningas flakonas imituojantis aukso luitą. Teigiamų dalykų, šiuose kvepaluose sunku atrasti.

Valda Bičkutė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

– Kokias didžiausias klaidas padaro žmonės kvėpindamiesi?

Andrius: Klaidas pavadinčiau ne kvėpinimosi klaidomis, o lūkesčių klaidomis. Kai žmonės sako, kad kvepalai taip nebekvepia, kaip jie kvepėjo anksčiau. Yra labai populiarus mitas, kad į testerius supila geresnius kvepalus, kad parduotų, o buteliuke įpila silpnesnių. Būtent kvapiosios medžiagos koncentracija ir jos kaina yra toks nedidelis faktorius.

– Kokiai asmenybei, norėtumėt sukurti kvepalus?

Aistis: Jei reiktų rinktis, neturiu konkretaus žmogaus, bet idomiai asmenybei. Tokiai kurti įdomiau, nei banaliai. O įdomių nėra tiek daug.

– Jei reikėtų sukurti kvepalus dabartiniam Lietuvos prezidentui ?

Aistis: Žinote, aš buvau sukūręs tris aromatus: Smetona, Grinius, Stulginskis. Kvapai buvo skirti 2018 metų valstybės šimtmečiui paminėti ir tai buvo kolekciniai kvepalai. Prezidentams aš jau esu kūręs, deja, po mirties. O jei reiktų dabartiniam, manau, reikėtų kažko klasikinio.

Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „Aš Ikona".