Savo pavyzdžiu moteris įkvepia daug žmonių. „Reikia būti ne vartotojais, o kolekcionieriais“, – sako ji. Taip pat Laura atskleis receptą, kaip lietuvis su lietuvišku atlyginimu gali įsigyti „Prada“ batus. Pati moteris, galinti sau leisti viską, niekada neperka suknelės, eidama į pobūvį – ją tiesiog nuomojasi, ir moko savo vaikus sąmoningo vartojimo.

– Kaip vidutines pajamas uždirbantis lietuvis gali įsigyti „Prada“ batelius?

– Laura: Jei mes nepirktume tiek daug daiktų, o susikoncentruotume į kelis ar tik į vieną – ir nesvarbu, kad tai būtų mūsų vienas metinis pirkinys. Tiesą sakant, „Prada“ batelius galima avėti iki gyvenimo galo, nes juos visada galima nunešti, kad pakaltų taip, jog šie tarnautų dar labai ilgai.

– Giedrius: Belieka tik pridurti, kad net Romos popiežius avi „Prada“ batus. Mano metinis pirkinys būtų toks, ką galėčiau palikti ateinančioms kartoms. Galbūt tai būtų žiedas, metalo dirbinys, galbūt laikrodis. Mano sena svajonė yra įsigyti „Cartier“ rašalinį plunksnakotį, kuris kainuoja apie 600 eurų.

– Laura: Žmonės Lietuvoje labai mėgsta leisti pinigus pramogoms. Ir mes prieinam prie to paties – svarbu ieškoti savirealizacijos, kad galėtume gerai jaustis tiek su savimi, tiek su savo šeima.

– Giedriau, jei būtumėte moteris, kokią dovaną norėtumėte gauti?

– Giedrius: Aš savo žmonai esu padovanojęs „Cartier Trinity“ žiedą, „Hermes“ skarelę, „Swarovski“ net nelaikau prabangos prekės ženklu.

– Laura: Žmonės visose savo prekėse ieško išskirtinumo ir unikalumo. Mes bandome tai daryti per kitus dalykus – ieškome istorijų, kad kiekvienas produkto aspektas būtų apgalvotas. Kai kūriau savo rankinių įpakavimą, norėjau, kad jis būtų ekologiškas, bet neatrodytų ekologiškas. Jis yra padarytas iš perdirbtų kavos puodelių. Ir taip atsiranda istorijos, nes kiekvienas aspektas gali kažką papasakoti.

– Kaip pasaulyje yra su garsiausiais prekės ženklais? Žmonės juos graibsto? Jų laukia?

– Laura: Šiaip paprastai atėjęs tu nenusipirksi to paties „Hermes“. Tave pardavėjai pasikviečia tolėliau, uždaro duris ir tuomet parodo kokį nors ypatingą daiktą, ko nepamatytų kiti smalsūs žvilgsniai.

– Giedrius: Klausantis atrodo visgi kaip tai gudru, kaip išmintinga kurti tą vadinamąjį nepriteklių. Pačios suprantate, kad pasaulyje nebeliko problemos, kaip pagaminti – dabar yra problema, kaip parduoti. Žmonės renkasi iš tūkstančių drabužių, batelių, aksesuarų ar ko tiktai nori. Ir tas jūsų papasakotas principas... Aš pagalvojau – žmonės vis dėlto genijai. Bet kas galop daro žmogų iš tikrųjų didų? Galiausiai, tikrai ne prekių ženklai, kurie yra ant jo, šalia jo ar jame – žmogų didų daro jo poelgiai ir požiūris į gyvenimą, šypsena ir žvilgsnis į akis. Ir svarbiausia – ne tai, su kokios firmos rašikliu jis parašo – svarbu, ką jis parašo.

– Jūs ir kalbate apie prabangos reikšmę, kuri įgauna visai kitą prasmę. Tai kokia dabar prabangos reikšmė?

– Laura: Gal dėl to, kad gimiau sovietmečiu, bet man mano kava iš 30 svarų vertės puodelio tikrai yra skanesnė. Taip kad daiktai tikrai gali suteikti malonumo žmogui, bet vertės jie nesuteiks.