Šįkart laidoje nagrinėta tai, ką žmonės kalba, kodėl kalba ir kaip reikėtų į tai reaguoti. Naglis Bierancas pasakojo, su kokia realybe tenka susidurti socialiniuose tinkluose, Rasa Barauskaitė patarė, kad svarbiausia iš savo aplinkos išmesti žmones, kurie negali nustoti už akių kalbėti apie jus.

Laidoje Naglis atskleidė, kad nerdamas į „Instagram“ platformą, jis negalvojo, ką pasakys kiti. Tačiau dabar jis pastebi, kad jam rūpi, ką kalba žmonės, todėl jis bando dirbti su savimi.

„Man pasisekė, nes kai nėriau į „Instagramą“, ką pagalvos kiti, man buvo paskutinėj vietoj, aš apie tai negalvojau. Pastebėjau, kad mus, žmones, kurie turi tikslų, svajonių, stabdo tas galvojimas, ką pasakys kiti. Aš mėgstu paanalizuoti ir patį save. Jei aš turiu problemą ar bėdą, kad man rūpi kitų nuomonė, stengiuosi su tuo tvarkytis, su savimi dirbti. Tada suprantu, kad problema manyje, bet kaltas tai ne aš. Suprantu, kaip mus tėvai auklėjo, ko seneliai bijojo. Viso šito yra labai gilios šaknys. Kaip seniau sakydavo: „Ką Marytė su Aldona pasakys, tu tik, vaikeli, nedaryk“. Paskui užaugi ir pradedi visko bijoti. Ir turi kažkokį bloką, ne per savo norą, kuris tave labai stabdo.“

Naglis Bierancas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Renginių organizatorė Rasa pasidalino labiausiai įsimintinu komentaru, iš visiškai svetimo žmogaus, kuris visą dieną moterį privertė šypsotis.

„Šeštadienio rytą ėjau į parduotuvę, retai vaikštau į prekybos centrus, bet neturėjau ką veikti, anksti kėliausi. Mažas, mažas senuliukas priėjo ir pasakė: „Mergaite, kokios gražios jūsų kojos“. Ir aš galvoju, kaip gera. Visų pirma, aš jam atrodau dar mergaitė ir kaip gera, kad pagiria mano kojas. Toks komplimentas nuteikia gerai – visai dienai. Kartais paprasti maži dalykėliai yra malonūs. Aš neužmiegu ant laurų, moku įvertinti komplimentus. Manau, kad esu patyrusi lapė savo darbe. Žinau, ko esu verta, ir moku įvertinti tai, kas yra labai gerai, kas ne taip gerai, kur galėčiau pasistengti, o kur galėčiau kitaip kažką daryti.“

Pokalbiui tęsiantis pokalbio dalyviai diskutavo apie tai, jog yra labai svarbu tėvams žinoti, ką jų atžalos veikia socialinėje medijoje. Naglis pasidalino pasakojimu, kai bandė susisiekti su jo nuotrauką komentavusios mergaitės mama, tačiau iki dabar nežinantis ar mama matė, ką rašo jos dukra.

Laidos vedėja Simona Nainė pateikė pavyzdį, kai jos paskyroje vaikai klausinėjo apie tai, kada ji gimdys: „Kodėl tėvai nekontroliuoja vaikų, ką jie daro socialinėje erdvėje. Mano atveju yra buvę, kad vaikai, mano socialinėje platformoje įkėlus klausimo funkciją, pradėjo rašinėti, kada bus „Nainiukų“? Aš įsijungiu to žmogaus profilį, o ten – vaikas, kuriam yra 10 metų. Aš norėčiau parašyti tam vaikui, iš kur tu žinai kaip tie vaikai atsiranda.“

Elžbieta Malūnavičienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Naglis piktinosi komentatoriais, kurie komentaruose drabstosi purvais:
„Aš nemėgstu toksiškos aplinkos nei realiame gyvenime, nei socialiniuose tinkluose. Jei ateina ant mano sienos ir po mano nuotrauka komentuoja blogą komentarą, man tas pats, kas su šūdinais batais įlipt į mano patalynę ir patrypt ant paklodės. Čia yra mano platforma, nepatinka – nesek. Jeigu užėjai – komentuok normaliai. Dažniausiai net negauni konstruktyvios kritikos, o būna tik purvas ir keiksmažodžiai.“

Laidos psichologė Elžbieta Malūnavičienė patarė, kaip elgtis, kad nenukristų savivertė, kad skaitomi komentarai nesužlugdytų žmogaus ir jis galėtų eiti tik pirmyn.

„Jei būtų įmanoma, reikėtų atsiriboti nuo komentarų. Kurių neverta skaityti, geriau ir neskaityti, kad nebūtų per daug neigiamos informacijos. Galbūt pasitelkti net pažįstamus, kad jie atrinktų komentarus, kurie yra į temą ir turi naudos. Antras dalykas, prisiminti, kad tie komentarai yra ne apie mane, bet apie tą žmogų, kuris komentuoja. Ypač, tuo šlykščiu būdu, kai nori įžeisti. Tokius komentarus rašo žmonės, kurie turi impulsų kontrolės stokos. Žinoma svarbu žinoti, ko aš siekiu. Pasilyginti pačiam su savimi, kur buvau vakar, kur esu šiandien ir kur keliauju toliau. Svarbu palaikantys žmonės, kurie yra artimiausi. Tai gali būti draugai, giminė, artimieji žmonės, kurie palaiko sudėtingam kelyje, nes jis nėra visada lengvas.“

Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše.