Šeima su garbingo amžiaus sulaukusiais Dariaus tėvais persikėlė į sodybą netoli Vilniaus ir, panašu, jaučiasi labai laimingi. Daug sportuoja, leidžia laiką kartu, tarpusavio santykiai tik sustiprėjo, o tai, kad yra saugūs ir gali būti kartu su aštuoniasdešimties sulaukusiais tėvais – tik privalumas.
Vienoms galimybėms žlugus, atsivėrė kiti keliai
„Žinoma, negaliu sakyti, kad nejaučiu apmaudo“, – pasakoja itin daug su šeima keliaujantis Darius. „Gaila ne vienos „nuplaukusios“ kelionės, bet skaudžiausia – dėl taip ir neįvykusios kelionės į Japoniją. Buvome suplanavę keliauti su vaikais žiūrėti sakurų žydėjimo. Šioje šalyje turėjau lankytis trečią kartą ir esu ją tiesiog įsimylėjęs. Žlugo kelionė į Norvegijos fiordus, kelionė į Kroatiją ir, bijau, žlugo tos kelionės, kurias brandinau savyje. Dėl iš esmės pasikeitusios situacijos jų tiesiog nebebus.
Kuriam laikui kiek sutrikdė ir faktas, kad karantino metu nebegaliu dirbti, nes mano paslaugos yra planinės. Bet gana greitai pavyko persiorientuoti, atsirado kitokios veiklos, seminarų, konferencijų – kone kiekvieną dieną išnaudoju jose dalyvaudamas. Negana to, gilinu fotografijos žinias, juolab, kad karantino laikotarpiu daugelis vaizdo seminarų nemokami. Galiu mokytis ne tik grožio chirurgijos paslapčių, bet ir nepalikti užnugaryje kitos savo aistros – fotografijos,“ – viskame pozityvius dalykus besistengiantis įžvelgti Darius pasakoja, kad priverstinis buvimas kartu šeimos bendravimui blogos įtakos nepadarė, priešingai – ryšys net sustiprėjo. Anot mediko, jiedu su Jurgita niekuomet neatostogauja be vaikų, tad ir dabar streso nė vienas šeimos narys nepajuto.
Sveiką protą padėjo išsaugoti griežta sistema
„Mūsų vaikams pamokos prasidėjo jau kitą dieną po karantino paskelbimo, nes jų mokykla, vertindama įvykius pasaulyje, nuotoliniam mokymui rengėsi iš anksto, ir Vyriausybės sprendimas niekam šoko nesukėlė. Priešingai, mes mobilizavomės, ir su vaikais susidarėme labai aiškią struktūrą: yra šiokiadieniai – darbo dienos, ir yra savaitgalis – laikas ilsėtis, pramogauti. Taip pat labai svarbu atsibudus persirengti įprastais drabužiais, o ne sėsti dirbti su pižama. Vaikams nustatytos taisyklės. Tarkim, mano pirmokėliui aiškiai surašyta, ką jis turi padaryti, kiek ir ko perskaityti, o šiuo metu mums kalbant fone girdėti aktorystes pamokos,“ – kvatoja grožio ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ plastikos chirurgas D. Radzevičius.
Jis savo vaikams taip pat aiškiai ir ramiai papasakojo, kad kaukės reikalingos norint neužsikrėsti patiems ir neleisti ligai plisti. Jų šeima laikėsi visų taisyklių, nors, Dariaus nuomone, Lietuvoje karantinas gerokai per griežtas, mat lyginant su, pavyzdžiui, Italija, mūsų šalis ir gerokai mažesnė, ir socialinis atstumas tarp mūsų didesnis – nėra tokio ilgo ir betarpiško pasisveikinimo/atsisveikinimo.
Karantinas padovanojo daug pirmų kartų
Nuotraukose, kurias Darius kelia į savo socialinę erdvę, jiedu su žmona atrodo labai laimingi ir atsipalaidavę. „Taip ir yra, esame pailsėję nuo darbų, bet nežinojimas vis tiek slegia,“ – surimtėja medikas. – „Tu suvoki, kad tai tikrai kada nors pasibaigs, tai nėra visai tikras karas, ir žmonių mažiau žūsta, tačiau visa situacija slegia.“
Kone tris dešimtis metų plastikos chirurgu dirbantis D. Radzevičius sako be galo pasiilgęs darbo, operacinės, kolegų. Negana to, teigia medikas, istoriškai po karų plastinė chirurgija visada suklestėdavo, nes žmonės pavargsta kariauti, pavargsta būti pavargę ir nori būti gražūs. Šis kartas, jo nuomone, nebus išimtis, žinoma, klientų dėl finansinių priežasčių bus kiek mažiau, tačiau, nepaisant visko, besioperuojančių žmonių daugės.
