Organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ kartu su „The Coca-Cola Foundation“ vykdo iniciatyvą, padedančią moksleiviams apsispręsti dėl ateities siekių ir profesijos – sostinės ir regionų mokyklas lanko ir patirtimi dalijasi atsakingas pareigas užimančios ar savo verslus technologijų srityje turinčios moterys, rašoma pranešime spaudai.
Artėjant pavasario egzaminų sesijai jų vizitai mokyklose tampa vis aktualesni. Šiemet pirmoji pamoką Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos dešimtokams surengė ilgus metus komunikacijos srityje dirbanti, agentūros „Fabula + Hill & Knowlton Strategies“ direktorė ir partnerė Raminta Rimkienė.
Baimė „susimauti“ – stabdo ne tik būsimą karjerą, bet ir visos šalies ekonomiką
Raminta atskleidė, jog savo pamokai pasirinko „susimovimų“ formatą ir pasakojo apie didžiausias dirbant komunikacijos srityje padarytas klaidas. Didelės komunikacijos agentūros partnerė teigė, jog tokia forma atskleisti komunikacijos specialybę – aktualu, nes šiuolaikiniai moksleiviai turi suprasti, kad be klaidų karjeros viršukalnių pasiekti neįmanoma.
„Man atrodo, kad žmonės geriau mokosi iš kitų klaidų, nei iš sėkmių. Be to, ruošdamasi šiai pamokai rėmiausi atliktu tyrimu, kuris parodė, kad 41 proc. jaunų žmonių nuo 25-erių iki 35-erių metų labai bijo suklysti. Ir tai juos stabdo nuo aktyvių veiksmų, naujų idėjų. Tokiu būdu jie kenkia ne tik sau, bet netgi šalies ekonomikos plėtrai,“ – svarstė R. Rimkienė.
Taigi savo pamokoje ji akcentavo klaidų svarbą kaupiant patirtį būsimam sėkmingam verslui ar karjerai stambioje organizacijoje.
„Vienas iš „susimovimų“ apie kuriuos kalbėjau, buvo „žinojimo susimovimas“. Ir, manau, jis aktualus daugeliui jaunų žmonių, kurie po kelerių sėkmingų metų darbo konkrečioje pozicijoje, panyra į iliuziją, kad jau žino viską. Reikia suvokti, kad net ir po keliasdešimties metų darbo, tu nežinai 99 proc. dalykų. Sakoma, kad dažniausiai šokdami su parašiutu žmonės užsimuša po 100-ojo šuolio – nes tuomet jau pasijunta „kiečiausi“ parašiutininkai ir išjungia atsargumo mechanizmus,“ – sakė pašnekovė.
Laimei, dirbant biure klaidos nėra tokios skaudžios, kaip šokant iš lėktuvo su parašiutu. Tad nežinoti – natūralu ir nereikia bijoti to pripažinti.
Komunikacija – kasdieniai ryšiai su įvairiausiais žmonėmis
R. Rimkienė prisimena, kaip patyrus pirmąją klaidą atrodo, kad visi tave nužudys žvilgsniais, prisimins ją ilgus metus ir niekada nepatikės tau atsakingo darbo.
„Į savo skaidres įdėjau šūkį: „Niekam nerūpi, apsisuk ir dirbk toliau“. Negali nuolat susikoncentruoti į kitų nuomonę ir tai, kaip kiti tave vertina. O sunkus, atkaklus darbas visada atsiperka. Galiausiai jis padeda išgryninti, kas tu esi ir ką tikrai nori daryti,“ – sako R. Rimkienė.
Pamokos pabaigoje ji sulaukė klausimų, kokių savybių reikia, norint sėkmingai dirbti komunikacijos srityje.
„Manau, kad svarbus yra kūrybiškumas, gebėjimas bendrauti su žmonėmis – šioje profesijoje tu turi nuolat palaikyti glaudų ryšį su įvairiausių interesų turinčiais žmonėmis, įvairiausių sričių specialistais. Gebėti su jais surasti bendrą kalbą, suprasti, apie ką sukasi jų verslas ir atrasti komunikacinius sprendimus, kurie spręstų jų verslo problemas,“ – savo pasirinktą profesiją apibūdino direktorė ir partnerė.
Ji mano, kad komunikacija – beprotiškai įdomi profesija, jau vien tuo, kad turi daugybę atmainų, sričių, atsakomybių.
Jei informacinių technologijų srityje šiandien dirba vos 25 proc. moterų, komunikacijoje jų – dauguma. Tačiau R. Rimkienė nepritaria profesijų skirstymui į vyriškas ar moteriškas – ji viliasi, kad sklaidant šiuos stereotipus išnyks ir vis dar ženklus tuos pačius darbus dirbančių vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas.
„Matome vis daugiau ryškių moterų, pavyzdžiui, moterį, vadovaujančią Europos Komisijai. Sulig kiekvienu aukštu pasiekimu, tikiu, senieji stereotipai išnyks ir požiūrį, kad moters vieta namuose, prisiminsime tik kaip tamsią dėmę ilgoje lyčių lygybės istorijoje,“ – sako R. Rimkienė.
Komunikacijos galia šiandien – vartotojų rankose
Tuo metu informacinės technologijos braunasi į kiekvieną profesiją ir komunikacijoje jos taip pat tampa vis aktualesnės: socialinėje medijoje nuolat keičiasi algoritmai, lemiantys pranešimo matomumą, komunikacijos ekspertams reikia gerai juos išmanyti.
„Reikia išmanymo, kaip veikia svetainės, „Google Adwords“, kaip veikia paieškų optimizavimas (SEO). Be to, ne taip jau seniai, galbūt prieš dešimtmetį, mes turėjome tradicinį reklamos užsakovų dialogą su savo klientais, kai įmonės tarsi „diktavo“, ką vartotojas turi matyti ir žinoti. Nevyko jokio dialogo tarp prekės ženklo ir vartotojo. Šiuo metu galia vis dažniau yra vartotojo rankose. Įmonės komunikacijai vartotojas turi labai daug įtakos – viena jo žinutė socialiniame tinkle gali sukelti įmonei krizę. Yra įvairiausių istorijų, nutikusių per praėjusius metus, kurios įrodo, kiek daug galios šiandien yra vartotojų rankose,“ – pabrėžė Raminta Rimkienė.
Baigdama ji pasidalino mintimi, jog sparti technologijų plėtra ir darbo tempas skatina komunikacijos specialistus kasdien „įspirti sau į užpakalį“ ir domėtis naujovėmis. Antraip jie tiesiog liktų nekonkurencingi.
