– Kaip įprastai pradedate dieną?

– Mano diena prasideda apie 6 val. ryte. Rytas – mano ramus laikas su puodeliu kavos, ramia muzika, dienotvarkės peržiūra, minčių ir darbų apgalvojimu. Nemėgstu skubos ryte. Gal todėl, kad visą darbo dieną lekiu, o laikas būna suplanuotas minučių tikslumu, tos ramios rytinės minutės padeda išlaikyti balansą.

– Kokią knygą/filmą rekomenduotumėte perskaityti/pamatyti kiekvienam? Kodėl?

– Kiekviena perskaityta knyga kažką palieka. Esu pastebėjusi, kad reikiamos knygos mano rankose atsiranda būtent tuo metu, kai jose esančių eilučių labiausiai reikia. Patikusią mintį pasibraukiu, tad net ir perskaityta knyga į mano rankas grįžta dar ne kartą – kai reikia įkvėpimo, atsakymų, tvirtumo ar tikrumo.

Darbo kabinete turiu dviejų autorių, Peter Koestenbaum ir Peter Block, knygą „Veikianti laisvė ir atsakomybė“. Knygą, kuri paliko įspaudą mano mintyse ir požiūryje į aplinką. Štai ko iš jos išmokau: kiekvienas žmogus yra laisvas ir pats kuria pasaulį, kuriame gyvena – jis laisvai pasirenka dirbti gerai ar blogai, augti ar stovėti vietoje, būti motyvuotas ar ne. Įmonė ir vadovai gali paremti savo darbuotojų pastangas, bet ne patys imtis jų įgyvendinimo, paversdami tokią praktiką įmonės taisyklėmis. Kai priėmiau kiekvieno žmogaus laisvę kaip duotybę, pasikeitė ir mano elgesys su juo – esu laisvų ir atsakingų žmonių partnerė, bet ne globėja.

– Ko išmokote iš blogiausio turėto vadovo?

– Išmokau, ko nereikia daryti. Būti neatviram, delsti priimti sprendimus, nerasti savyje drąsos pokyčiams, kai įmonėje jų reikia, kartoti tuos pačius veiksmus ir tikėtis geresnio rezultato. Norėdamas pokyčių, privalai turėti drąsos prisiimti atsakomybę ir daryti sprendimus tada, kada jų reikia, o ne tada, kai jiems pagaliau pasiryžti.

Kristina Meidė

– Koks buvo pirmasis jūsų darbas? Kokią svarbiausią pamoką ten išmokote?

– Pirmasis rimtas darbas pilnu etatu buvo Lietuvos Taupomajame banke. Tuomet man buvo 17 metų – tiesiai iš mokyklos suolo. LTB dirbau beveik 10 metų, tačiau svarbiausias pamokas ir vertingiausius įgūdžius įgijau perėjusi į „Hansabank“ (tapusį „Swedbank“) – naują banką Lietuvoje, veržlų, ambicingą ir su drąsiais planais. Esu dėkinga likimui už galimybę dirbti su puikiais vadovais ir kolegomis. Tik „Hansabank“ supratau, kaip svarbu mylėti savo įmonę ir jausti, kad įmonė myli tave. Kaip svarbu žinoti, ką kartu norime pasiekti ir kaip mums sekasi kelyje šių tikslų link. Galiausiai, kaip bendros vertybės ir tikslai gali į stiprią komandą suburti atskirus žmones, kiek pasitikėjimo ir palaikymo galima gauti iš vadovų. Gavau neįkainojamas pamokas ir pagrindus tolesnei savo karjerai.

– Kokį geriausią patarimą esate gavusi?

– Įstrigo užduotas klausimas: „Kaip tavo ši problema atrodys po dešimties metų?“. Uždavusi sau šį klausimą, dažniausiai suprantu, kad po dešimties metų didžiosios dalies problemų net neprisiminsiu, tad labai stengiuosi problemas spręsti, ne dėl jų jaudintis.

– Kokį blogiausią patarimą esate gavusi?

– Patarimus išklausau, bet pati priimu sprendimus ir prisiimu už juos atsakomybę. Neįstrigo atmintyje joks blogas patarimas. Turbūt todėl, kad juo nesivadovavau.

– Kas jums padeda išlikti produktyviai?

– Manau, kad turiu daug prigimtinių savybių, kurios padeda būti produktyviai. Kaip bebūčiau pavargusi vakare, ryte man vėl prasideda nauja diena – su nauja energija, naujomis jėgomis ir kalnais naujų minčių. Didžiausias mano įkvėpimo šaltinis – žmonės, su kuriais kasdien einame naujų tikslų ir sėkmių link.

– Kaip išvengiate perdegimo?

– Fizinė veikla, miegas ir kelionės – geriausi būdai atstatyti jėgas. Net ir labiausiai užimtam žmogui reikia rasti laiko pabūti su savimi, apsižvalgyti aplink, įvertinti sprendžiamus klausimus tarsi iš šono. Dažnai tokia „pertrauka“ veikia kaip kuras grįžus prie darbų.

Kristina Meidė

– Ko dabar mokotės? Kuo jums tai svarbu?

– Šiandien man įdomu tai, kur ir kaip vystosi žmonija, technologijos, kokie politiniai, ekonominiai, socialiniai procesai vyksta. Noriu jausti, kur žengia pasaulis. Ir, žinoma, žengti kartu su juo.

– Kaip manote, kokios svarbiausios lyderio savybės?

– Tikras, su stipriu atsakomybės jausmu, ieškantis galimybių, o ne priežasčių, gebantis priimti sprendimus (ir ne visuomet lengvus), turintis drąsos rinktis nepramintus kelius ir įkvepiantis kitus eiti kartu. Ir svarbiausia – gebantis atsitiesti po nesėkmių, tarsi įkvėpti save iš naujo. Daugelyje situacijų taip pat gelbėja ir pozityvumas.

– Kokie jūsų darbo principai? Ar yra dalykų, dėl kurių nė nediskutuojate?

– Turiu principą, kurį vadinu šventąja trejybe ir juo nuolat vadovaujuosi: kad įmonės veikla būtų tvari, turi būti patenkinti klientai, darbuotojai ir akcininkai. Jeigu bent viena grandis tampa nepatenkinta, tik laiko klausimas, kuomet nepasitenkinimas pasieks ir kitas dvi.

Stengiuosi diskutuoti, išklausyti ir girdėti savo žmones turbūt visais klausimais – su metais ir patirtimi tai pavyksta vis geriau. Tačiau yra kelios išimtys. Diskusijos labai sveikintinos tariantis dėl tikslų. Kai dėl jų susitarėme, einame jų siekti – kelio viduryje diskusijos galimos tik apie pasiekimo būdus ir kelius, bet ne apie tai, kodėl būtent tokie tikslai buvo išsikelti.

Nediskutuoju ir dėl vertybinių dalykų – pagarbos žmogui, sąžiningumo, pažadų laikymosi ir lojalumo savo įmonei.

– Kaip susidorojate su įtampa ir stresu?

– Pasikartosiu – matyt, turiu prigimtinių savybių. Atsikeliu ryte ir man prasideda nauja diena su naujomis mintimis ir nauja energija. Žinoma, kartais net energingas rytas neapsaugo nuo streso ir įtampos darbo dieną. Turiu savas taisykles, kaip su tuo susidoroti: nesijaudinu dėl nereikšmingų problemų, o einu jas spręsti. Stengiuosi greitai atsirinkti, kurios problemos svarbiausios ir jas sprendžiu pirmiausiai. Jei rimtesnė problema išmuša iš pusiausvyros, tą akimirką neinu pas žmones ir nenunešu jiems savo neigiamų emocijų. Kelios minutės užsidarius savo kabinete ir bežiūrint į Vilniaus panoramą per kabineto langą, padeda nurimti. Tik tada metas kviestis komandą ir ieškoti geriausio sprendimo.

O po sunkiausių dienų gelbėja fizinis krūvis – 5 km paupiu bėgte ar greitu žingsniu puikiai išvalo galvą.

– Kam skirtumėte laiką, jei turėtumėte jo daugiau?

– Knygos yra viena iš mano gyvenimo aistrų. Jei turėčiau daugiau laiko, perskaityčiau jų daugiau. Daugiau keliaučiau. Kada nors norėčiau išvykti pusmečiui su kuprine ant pečių, pradžiai įsigijusi vieną lėktuvo bilietą, o vėliau keliaudama ten, kur nuvestų akys.

„Lyderės“ – tai straipsnių ciklas su sėkmingomis, vadovaujančias pareigas užimančiomis bei savo pavyzdžiu įkvepiančiomis moterimis. Joms užduodami tie patys klausimai, kurie apima svarbiausias profesines pamokas, susidorojimą su stresu ir atsakomybe bei laisvo laiko valdymą. Kiekvieną penktadienį – interviu su nauja lydere.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (49)