– Kaip įprastai pradedate dieną?
– Darbo dienomis keliuosi prieš 6, darau trumpą mankštą ir po žalios arbatos puodelio skubu į darbą. Savaitgaliais viskas vyksta panašiai tik skubu į studijas, sporto klubą ar keliauju su šeima į sodybą. Diena prasideda sportu ir pozityviomis mintimis.
– Kokią knygą/filmą rekomenduotumėte perskaityti/pamatyti kiekvienam? Kodėl?
– Gyvenime teko skaityti keletą ypatingai įsimintinų knygų. Visai neseniai lankydamasi Henrio Deivido Toro gimtuose kraštuose supratau, kad nedaugelis jaunesnės kartos žmonių skaitė jo žymiausią kūrinį „Voldenas arba gyvenimas miške“. Tai filosofinė knyga apie išsilaisvinimą nuo neesminių, beprasmių dalykų, reiškinių, kurie, deja, bet atima didžiąją mūsų laiko dalį. Dabartinėje vartotojiškoje visuomenėje gyvenimo esmę tikrai lengva pamiršti, pasimesti, išsibarstyti. Šiuolaikiniam jaunimui labai rekomenduoju šią knygą.
– Ko išmokote iš blogiausio turėto vadovo?
– Žmonės įvairialypiai. Manau, gerų dalykų galima išmokti net iš blogų vadovų, o geri vadovai gali turėti ydų. Iš savo vadovų, mentorių, kuratorių išmokau, kad svarbu nepamiršti pažadų ir laikytis duoto žodžio – juk tai vadovo žodis. Na, o blogiausias dalykas, ką gali vadovas –demonstruoti savo galią prieš pavaldinius. Man kolektyvas – tai kolegos, bendraminčiai, bendražygiai. Stengiuosi visus išklausyti ir įsiklausyti. Dėstydama universitete išmokau, kad dėl prasto pažymio dažniausiai kaltas dėstytojas, nes nesugebėjo tinkamai išaiškinti, sudominti studento. Taip ir vadovas kaltas dėl neatskleistų pavaldinių stipriųjų pusių, nepanaudoto potencialo.
– Koks buvo pirmasis jūsų darbas? Kokią svarbiausią pamoką ten išmokote?
– Pradėjau nuo pirmo laiptelio – baigusi studijas Vilniaus universitete iškart pradėjau dirbti jaunesniąja mokslo darbuotoja, aišku, sovietiniame tokio etato atitikmenyje. Toliau keliavau iki profesorės. Svarbiausia pamoka – kol esi jaunas, visos užduotys ir visi darbai yra prasmingi. Niekada nežinai, kurios žinios ar patirtis pravers gyvenimo vingiuose. Privalai mokytis ir dėkoti mokytojams, net jei tai būtų ir labai nereikšmingos pamokos. Nuolat prisimenu, kaip netyčia atsidūriau bioetikos kursuose, kur mokėmės, kaip tinkamai pasakyti tiesą apie paveldėtą ligą pacientui. Tuo metu buvau jauna laboratorijoje dirbanti mokslininkė, tad mokymai atrodė beprasmiški, bet buvo ypatingai gilūs, įdomūs ir oi, kokie vertingi dabartiniame etape – po 30-ies metų.
– Kokį geriausią patarimą esate gavusi?
– Suburk profesionalų komandą ir pats galėsi beveik nieko neveikti. Perfrazavau ir prisitaikiau sau: suburk profesionalų komandą ir galėsi kalnus nuversti.
– Kokį blogiausią patarimą esate gavusi?
– Net nebandyk to daryti, tikrai nepavyks. Visada pabandau spręsti net kebliausias beviltiškas problemas, mėgstu iššūkius. Iššūkiai užaugina, išneša iš komforto zonos, prabudina snaudžiančius gebėjimus, išmoko planuoti laiką, vertinti poilsio minutę.
– Kas jums padeda išlikti produktyviai?
– Darbe padeda kruopštus planavimas ir nusiteikimas, kad galiu viską. Namie kitai dienai „pasikraunu“ pasportavusi, skyrusi laiko meditacijai, poilsiui gamtoje ar paprasčiausiam pokalbiui su draugais. Pastaruoju metu vis dažniau pasikalbu ir su savimi – uždraudžiu griaužtis, priekaištauti, bambėti. Tik pozityvus požiūris ugdo produktyvumą.
– Kaip išvengiate perdegimo?
– Poilsiui, atostogoms renkuosi ramią aplinką, laiką gamtoje, prie jūros jūrą. Bėgiojant pajūriu ar žiūrint į neaprėpiamą horizontą gimsta geriausios mintys. Po sunkios dienos būtinai turiu eiti į sporto klubą ar parką. Pailsėti padeda geras kinas, knyga, muzika. Mūsų namuose skamba labai skirtinga muzika, tad neretai kiekvienas „sulendame“ į savo ausines. Esu šiuolaikinių atlikėjų Adele, Sia, Pink, Lana Del Rey gerbėja. Klasikinių kūrinių mielai klausausi koncertų salėse, nepraleidžiu progos užsukti į koncertus, parodas, muziejus išvykose. Net ir įtemptų komandiruočių metu įmanoma ištaikyti laisvą vakarą geram koncertui.
– Ko dabar mokotės? Kuo jums tai svarbu?
– Šiuo metu Mykolo Romerio universitete studijuoju Sveikatos politiką ir vadybą. Tai mano trečios oficialios studijos. Nuolat stengiuosi gilinti žinias. Šiuo metu ypač aktualios vadybos, strateginio planavimo žinios, svarbios kiekvienam vadovui.
– Kaip manote, kokios svarbiausios lyderio savybės?
– Profesionalus savo srities išmanymas, aiškių tikslų išsikėlimas ir mokėjimas sutelkti kolektyvą kryptingam darbui. Su kolektyvu bendrauju kaip pedagogė – visada išklausau jų mintis, bandau nukreipti tinkama vaga ir štai pokalbio pabaigoje turime puikų bendrą įstaigai naudingą sprendimą.
– Kokie jūsų darbo principai? Ar yra dalykų, dėl kurių nė nediskutuojate?
– Pagarba žmogui, kolektyvui, istoriniam paveldui. Nemėgstu atmestinai atlikto darbo, netvarkos, chaoso. Ligoninėje ir mokslinėse laboratorijose viskas vyksta preciziškai tiksliai, tvarkingai, pagal protokolus. Bet visada lieka laisvės kitokiam sprendimui, diskusijai ir naujo sprendimo, inovacijos, atradimo užgimimui. Svarbiausia neapsnūsti ir netapti savimi patenkintu, nes tuomet tobulėjimui ateina pabaiga. Naujos erdvės, nauji iššūkiai – puikus būdas nuolat judėti pirmyn.
– Kaip susidorojate su įtampa ir stresu?
– Pirmieji metai vadovaujančioje pozicijoje buvo pilni streso. Ieškojau geriausio sprendimo ir tiesiog natūraliai atradau bėgimą. Ilgos distancijos „išvalo“ galvą, įkrauna teigiamų emocijų, sukoncentruoja mintis. Šiuo metu mieliau einu į jogos užsiėmimus. Be abejo, kiekvienas turi surasti sau tinkamiausią būdą kovoti su stresu ir įtampa. Dar mažai žinome apie mechanizmus, bet akivaizdu kad šiuolaikinėje visuomenėje būtent stresas yra daugelio ligų priežastis.
– Kam skirtumėte laiką, jei turėtumėte jo daugiau?
– Magiškas žodis „misija“ – ekspedicijos į tolimas šalis, padėti žmonėms ar gyvūnams, savo žiniomis palengvinti jų gyvenimą, gelbėti gyvybes, atrasti užmirštus vertybes, išsaugoti nykstančias rūšis. Tokios svajonės ne iš knygų ar filmų, jomis uždegė mano kolegų pavyzdys. Jie padeda įkurti diagnostikos laboratorijas, moko žmones elementarios higienos, sveikos mitybos pagrindų, kad užkirstų kelią pandeminiam vėžio ar infekcinių ligų plitimui tolimose vargingose šalyse. Ypatingai žavi tokie nesavanaudiški darbai ir pasišventę žmonės, bet pagalvoju, kad kol kas esu reikalinga čia, kur esu.
„Lyderės“ – tai straipsnių ciklas su sėkmingomis, vadovaujančias pareigas užimančiomis bei savo pavyzdžiu įkvepiančiomis moterimis. Joms užduodami tie patys klausimai, kurie apima svarbiausias profesines pamokas, susidorojimą su stresu ir atsakomybe bei laisvo laiko valdymą. Kiekvieną penktadienį – interviu su nauja lydere.
