M. Sabienė: laiminga mama – didžiausia dovana vaikui
Koučingo specialistė, psichologė, laiko planavimo ekspertė ir lektorė Milda Sabienė sako, kad net ir auginant vaikus būtina prisiminti, kad jie nėra tavo nuosavybė ir paaugus jie turės savo tikslus, todėl labai svarbu turėti savo asmeninius tikslus, norus, svajones ir jų siekti. Kitu atveju gali atsirasti nepagrįstų lūkesčių ir daug nusivylimo.
„Visoms mamoms rekomenduoju labiau rūpintis savimi ir savo poreikiais. Jei man, pavyzdžiui, kildavo klausimas, ar dabar geriau išsiurbti/sutvarkyti namus, ar pamiegoti, aš visada rinkdavausi miegą,“ – pasakoja lektorė.
„Vaikui svarbiausia, kad mama būtų laiminga. Todėl geriau užsiimti tomis veiklomis, kur širdis dainuoja ir, jei reikia, paprašyti pagalbos, nei niurgzti ir bambėti, o vėliau kaltinti visą pasaulį, kad likai su suskilusia gelda rankoje. Nes matydamas laimingą gyvenimo džiaugsmu trykštančią ir save realizuojančią mamą, vaikas taip pat išmoks pamatinių laimingo gyvenimo taisyklių“, – įsitikinusi M. Sabienė.
I. Jablonskė: kiekviena mama turi išvesti savo formulę
„Buvimas mama mane išmokė veikti totaliai. Tai reiškia, vertinti kiekvieną akimirką ir nerti į ją, nesvarbu ar tai būtų darbas, asmeninis laikas sau ar buvimas su vaikučiu“, – pasakoja mokymų centro „SoulACTION“ lektorė Inga Jablonskė, kartu su vyru Dariumi Putna auginanti vienerių su puse metų sūnų.
Svarbiausia vertybė, kuria ji vadovaujasi – laiko, skiriamo šeimai bei savo veikloms, kokybė. „Jeigu žinau, kad tą dieną savo vaikučiui galiu skirti vieną valandą, tai visą tą laiką savo dėmesį atiduodu tik jam, o ne paraleliai naršau telefone, žiūriu filmą, lyginu, siurbiu ar kitaip mėginu „pavogti“ laiko sau dienoje“, – pastebi žinoma lektorė.
Griežtas laiko planavimas – esminė harmoningo gyvenimo sąlyga. „Aiškiai ir disciplinuotai numatau dieną ir laikausi savo nustatyto grafiko. Jeigu yra paskirtas laikas kūrybai, tai atsiduodu jai ir tuo mėgaujuosi, o tada su nekantrumu laukiu vakaro, kai galėsiu žaisti su sūneliu. Tokia yra mano formulė. Tačiau manau, kad kiekviena mama turi atrasti savitą, darnų ir unikalų būdą, kuris leistų gerai jaustis visose rolėse“, – įsitikinusi I. Jablonskė.
A. Košienė: abu tėvai turi veikti kaip viena „komanda“
Pokyčių konferencijos bendraautorė Aistė Košienė atvirauja, jog ne karjera, o asmeninio gyvenimo pokyčiai tapo didžiuoju jos gyvenimo iššūkiu: „Galbūt nuskambės keistai, nes daug kam tai natūralus ir paprastas dalykas, bet šiuo metu mano „išdrįsau pradėti“ yra sprendimas, kad atėjo laikas motinystei. Šį sprendimą priimti man buvo gana sunku, nes nenorėjau prarasti savo gyvenimo komforto.“
Ji teigia, jog dar nėštumo metu sau buvo nusistačiusi keletą asmeninių taisyklių, kurių laikosi iki dabar. „Nusiteikiau, kad tapusi mama, nedingsiu iš gyvenimo. Žinoma, teko išmokti savikontrolės, sugyventi su visas hormoniniais pokyčiais ir neleisti jiems valdyti mano gyvenimo. Svarbiausia taisyklė – neišeikvoti savo baterijų, skirti laiko miegui ir poilsiui. Todėl gimus dukrytei jau nuo pirmųjų dienų nebijojau palikti jos su močiute ar tėčiu ir ištrūkti iš namų valandai ar dviem ir laiką skirti tik sau, mokinau ją migdytis savo lovytėje“, – patirtimi dalijasi moteris.
Įeiti į harmoningą režimą padėjo gyvenimas kartu su kasdieniu vaiko ritmu. „Nors maniau, kad tikrai negyvensiu vaiko režimu, tačiau tai iš tiesų palengvino viską. Išmokau planuotis, kada turėsiu laisvą laiką, kai vaikas miegos. Taip pat supratau, kad daug ką veikti galime drauge, tai dažnai ją pasiimdavau kartu. Vėliau, suradus auklę, turėjau vis daugiau galimybių prisėsti prie savo darbų, o kartu ir nesusikoncentruoti į smulkmenas, gyvenant vien tik kūdikiu“, – pasakoja A. Košienė.
Jos įsitikinimu, kiekvienai, vaiką auginančiai moteriai reikia prasiblaškyti, atitrūkti nuo kasdienės rutinos. „Mamos turi nepamiršti, kad jos turi vyrą, ir vaikas yra abiejų. Tik kartu su vyru būdami komandoje jie gali išlaikyti gerus santykius. Moteris tuomet turi erdvės realizacijai. Rūpestis turi būti lygiavertis. Vienišoms mamos sunku, bet lygiai taip pat jos turi ieškoti tokios pat stiprios paramos – tėvų ir draugų pagalbos, kurie gali pažiūrėti vaiką ir leisti bent keletui valandų pabūti su savimi“, – reziumuoja mintis pokyčių konferencijos organizatorė.
