Jos sukurta internetinė platforma leidžia ne tik parduoti jau nebenešiojamus rūbus, bet ir pasižvalgyti po kitų spintas. Šiandien „Vinted“ – šimtus milijonų siekiantis pasaulinis verslas. Apie tai ir dar daugau DELFI laidoje „Netobulos“ su Jurga Tapiniene.
– Prieš dešimt metų turbūt nemanei, kad ši platforma gali būti pasaulinio lygio žaidėjas?
– Aš turbūt negalvojau, kad tai bus Lietuvos lygio žaidėjas. Pradžioje tai mums nebuvo verslas.
– O kada apėmė jausmas, kad iš tos platformos gali pavykti kažkas daugiau?
– Pirmus dvejus metus apie tai negalvojome. Kelerius metus tai buvo hobis – vakarais, savaitgaliais susėsdavome su Justu ir kažką padarydavome. Galiausiai mumis pradėjo labai domėtis. Skambindavo ir siūlydavo investuoti arba nupirkti, tuomet supratome, kad tai, ką darome – verslas. Prie mūsų prisijungus Mantui nutarėme siekti daugiau.
– Ką pati darei iki „Vinted“ projekto?
– Buvau magistrantė Vilniaus dailės akademijoje, kultūros vadybos specialybėje. Tuo metu neturėjau daug ir darbinės patirties, todėl į šį projektą žiūrėjau kaip į galimybę realizuoti save.
– Galima sakyti, kad jūsų verslo sėkmės istorija – gera idėja ir žmonių norų pajautimas?
– Taip. Tuo metu daug kas buvo laiku ir vietoje, nes dabar tai turbūt nebesulauktų tokios sėkmės. Pradžioje tai ir buvo tik sėkmė, bet paskui mes tiek dirbom, kad sėkmės procentas su kiekvienais metais vis mažėja.
– Pradedantieji verslininkai jaučia tiek geresnius, tiek prastesnius periodus. Taip pat ir didelės investicijos – kūrėtės Vokietijoje, Prancūzijoje. Kaip tuos dešimt metų jauteisi?
– Buvo visko – kiek kartų norėjau pasiduoti, kiek kartų džiaugiausi, kad nepasidaviau. Kokius keturis ar penkis kartus galėčiau apčiuopti, kai norėjau dėti tašką ir išeiti.
– O kodėl?
– Daugiausiai tai buvo asmeniniai dalykai. Matai, kad kompanija auga žymiai greičiau nei tu pats ir turi vytis. Pasivijimo kaina yra didelė.
– Kur tu stovėjai, kai jautei, kad kompanija auga greičiau nei tu?
– Kompetencijose, kurių reikia. Pradžioje buvusi dviejų žmonių kompanija išauga iki 200 žmonių. Būnant panku ir neturint žinių, yra labai sunku valdyti kompaniją. Taip pat priimti sprendimus, kurti strategijas, ko niekada nesi daręs. Galiausiai sutikau, kad tik per nesėkmę gali judėti toliau.
– Ar tai buvo tik ilgos darbo valandos, ar tai buvo rizikingi sprendimai?
– Reikia pabrėžti, kad aš niekada nebuvau viena. Mes viską darėme kartu su komanda. Buvo atsakomybė, žinant, kad pas tave dirba 200 žmonių, kokį reikia priimti sprendimą investicijų atžvilgiu. Aš manau, kad komandai visą laiką yra lengviau nei spręsti tokius dalykus vienam žmogui.
– Jūs keturiese – komandos branduolys?
– Labai daug etapų buvo, bet dažniausiai keturi ar penki žmonės būdavo komandoje.
– Kada suvokei, kad tai jau ne Lietuvos verslas?
– Antroji šalis – Vokietija, kuri gimė per vakarėlį. Per metus Vokietija aplenkė Lietuvą. Tai buvo mūsų pirmoji užsienio šalis, todėl nebuvo daug pastangų, strategijų kūrimo.
– Kaip gimė per vakarėlį?
– Pas mano kolegą Justą atvažiavo dvi vokietės per „couchsurfing“. Būdamos Vilniuje jos miegojo pas Justą. Jis naktį programavo, o jos grįžo iš vakarėlio ir pradėjo klausti apie tai, ką Justas veikia. Papasakojus idėją, jos užsimanė irgi tai daryti. Mes su Vokietijos sėkme pamatėme, kad šiuolaikinis žmogus yra daug panašesnis nei mes galvojame. Tuomet gavome pasiūlymą į rinką ateiti kaip profesionalai.
– O kuo šie ėjimo būdai skiriasi?
– Absoliučiai viskuo. Turėjome planą, biudžetą, žmones. Į rinką ėjome kaip normali, subrendusi įmonė. Padarėme ir nemažai klaidų, tačiau tai nebebuvo pankiškas ėjimas, bet profesionalus. Mums yra tinkamos rinkos tos, kur yra vartojimo perteklius.
– Nusprendėte plėsti į vakarų Europos šalis?
– Taip.
– Kuo jos skiriasi?
– Bendri principai panašūs. Jaunimas iki 35 metų nori pirkti „online“ – tai yra visur. Daug kam atsibodo vaikščioti po fizines parduotuves ir rinktis. Skirtumas – apmokėjimo būdai. Mes tikrai labiau panašūs nei manome.
– Visos parduotuvės praktiškai prekiauja internetu. Kur motyvacija rinktis „Vinted“?
– Pavyzdžiui, įprasta parduotuvė turi vieną kolekciją, „Vinted“ – 10 ar 15 metų kolekcijas. Aš ten turiu žymiai didesnį asortimentą. Įprasta parduotuvė turi tai, kas šiuo metu yra „ant bangos“, o aš nenoriu rengtis kaip visi ir ieškau unikalumo.
– Ar tiesa, kad visada buvai pamišusi dėl drabužių ir mados?
– Buvau dėl drabužių. Man niekada nebuvo svarbu būtinai turėti madingą daiktą. Man drabužiai yra stiliaus žinutė, kurią tu komunikuoji. Tai nebūtinai yra madinga.
– Tenka savo apsipirkimus riboti?
– Dabar esu toje stadijoje, kai pirksiu tik atsikračiusi senų daiktų. Man taip būna bangomis.
– Žmonės, kurie nori pradėti verslą, kai su jais kalbiesi, juos labai riboja baimė. Ar jums buvo baimės etapų?
– Tuo metu mes neturėjome baimių. Mes startavome net nepasitikrinę ar yra konkurentų. Mūsų pavyzdys, kaip sėkmės, nėra labai tinkamas. Jeigu daryčiau antrą verslą, tai tikrai labiau pasidomėčiau nei tai darėme tada.
– Ar buvo momentų, kai sakėte, kad „viskas, parduodame“?
– Ne. Tik spaudoje buvo nušviestas mūsų sunkesnis laikotarpis, kai darėme reorganizaciją prieš pustrečių metų. Tuo metu retrospektyviai pasižiūrėjome ir nutarėme, kad jeigu naujovės nepasiteisins – mes nesigailėsime. Per tuos metus mes ne tik patys užaugome, bet užauginome ir labai daug profesionalių žmonių. Negalime sakyti, kad gailimės, nes sukūrėme labai daug.
– Keliuose miestuose turite biurus?
– Du pagrindiniai – Vilniuje ir Berlyne, bet taip pat Varšuvoje bei Prahoje.
– Niekada nekilo mintis pagrindinį biurą kelti iš Vilniaus, pavyzdžiui, į Berlyną ar San Franciską?
– Negaliu sakyti, kad pasvarstymų nebuvo, bet po visų jų nutarėme, kad Vilnius yra ta vieta, kur galime kurti. Berlynas yra tarsi veiklos pratęsimas, nes mums labai trūksta „online“ marketingo žmonių, kurie dirbtų su tarptautiniais prekių ženklais. Kitas niuansas, kurį turime pripažinti, į Vilnių nelabai kas nori keltis, jeigu tai pasaulinio lygio žmonės. Pavyzdžiui, žmonės, kuriuos samdėmės iš „Facebook“, „Google“, tai jų sąlyga yra tokia, kad jie kažkiek laiko praleidžia Vilniuje, bet jie gyvena Londone ar Berlyne.
– Pas jus šiuo metu dirba 250 žmonių. Kaip greitai auga jūsų kolektyvas per kelerius metus?
– Keleri metai, tai liečiame ir reorganizaciją. Per ją mes atleidome apie 30 procentų žmonių. Mes labai sumenkome. Tuo metu nusprendėme nieko nesamdyti, kol nepasitvirtinsime savo strategijos veiksnumo. Per tuos metus dirbome labai santūriai, su turimais resursais. Dabar, pamatę, kad ji dirba ir viršija lūkesčius, tenka net biudžetus perplanuoti. Porą kartų net esame perdarę biudžetą ir dar optimistiškiau jį padarę. Jau kai žinome, kad mūsų strategija veikia, kad jau galime leisti samdyti, plėsti komandą, svajoti stipriai ir labai agresyviai, tai dabar labai plečiame. Dabar ieškome beveik 100 žmonių.
– Kas tie žmonės, kurie gali svajoti dirbti pas jus?
– Ieškome nuo pradedančiųjų iki profesionalų. Norime stiprinti savo finansų komandą. Taip pat stiprinti produktą – programuotojai, analitikai, dizaineriai. Pas mus visa vidinė komunikacija vyksta anglų kalba. Dažniausiai net strategijų pristatymai, jei tuo metu nėra užsieniečio biure, vis tiek tai vyksta anglų kalba. Juk vėliau tai reikės perduoti ir užsieniečiui.
– Kokios jūsų ambicijos?
– Prieš tai mes labai svajojome, tik nežinojome, kaip tai padaryti. Dabar mūsų noras – per kuo trumpesnį laiką, užkariauti absoliučiai visą Europą.
– Kas pas jus labiau perka?
– Daugiau moterys, nes ir vyrams dažniausiai jos perka. Čia daugiau Lietuvos atvejis, nes Vokietijoje jaučiasi, kad itin perka vyrai. Tie lyčių skirtumai menksta.
– Esi dviejų vaikų mama. Šiuo metu studijuoji finansus ir keramiką. Tau mažai veiklos?
– Kai nusprendžiau pasitraukti į motinystę, tai pasitraukiau ir nuo aktyvios „Vinted“ veiklos. Dabar esu lyg mama, stebinti užaugusį vaiką. Išeidama į motinystės atostogas aš sau daviau pažadą, kad labai daug dirbau ir metas grąžinti skolą sau. Mane „Vinted“ išmokė, kad iššūkiai yra tavo esminis variklis.
– O kiek šiuo metu skiri laiko darbui? Kiek esi įsitraukusi?
– Aš seku, kas vyksta. Taip aktyviai nesu įsitraukusi. Aš labai mėgaujuosi etapu, kuriame esu.
– Koks tavo kitas iššūkis galėtų būti?
– Aš dabar grąžinu skolą sau. Mokausi, daug skaitau, esu įsteigusi knygų klubą, vaikus auginu. Aš labai sąmoningai sau esu pasižadėjusi, kad kokius penkerius metus esu nuošalyje nuo darbo ir profesinių idėjų.
