Aviacijos ir susijusiuose sektoriuose dirba apie 63 mln. specialistų visame pasaulyje, iš jų beveik 10 mln. – tiesiogiai aviacijos srityje. Pasak lėktuvų techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas teikiančios įmonės „FL Technics“ vadovo Žilvino Lapinsko, civilinės aviacijos lėktuvų priežiūros pasaulinė rinka 2017 metais siekė 72 mlrd. dolerių, o kasmet ji auga po 3-4 proc., tad aviacijos inžinierių poreikis išlieka itin aktualus.
Oro transporto darbo grupė (ATAG) (angl. Air Transport Action Group) prognozuoja, kad 2026 m. aviacijos industrija į pasaulinį bendrąjį vidaus produktą (BVP) įneš 1 trilijoną JAV dolerių.
Ekspertų teigimu, vienas iš būdų pritraukti į šią sritį daugiau specialistų – skatinti didesnį moterų įsitraukimą. Nepaisant pastaraisiais metais kiek pagerėjusios situacijos, merginų, besirenkančių karjerą inžinerijos srityje, skaičius išlieka vis dar labai mažas.
2017 metais atliktas „The Women's Engineering Society“ tyrimas rodo, jog tik 11 proc. Europoje dirbančiųjų inžinerijos srityje sudaro moterys. Šalys pirmūnės su 30 proc. yra Latvija, Bulgarija ir Kipras. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė su mažiau nei 10 proc. atsiduria sąrašo apačioje.
Stereotipizavimas dar gajus
Aviacijos inžineriją KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete studijavusi ir toliau tęsti studijas toje pačioje kryptyje jau magistrantūroje pasirinkusi Saulė Kvietkaitė pripažįsta, kad darbo rinkoje dominuoja vyrai.
„Kai pradėjau dirbti, be manęs mechanikių-inžinierių buvo vos keletas, visos kitos įmonėje dirbusios moterys atliko administracinius darbus, tačiau vėliau situacija keitėsi ir moterų įmonėje atsirado daugiau“, – pasakoja aeronautikos inžineriją magistrantūroje studijuojanti S. Kvietkaitė.
Ji metus laiko dirbo mechanike aviacijos įmonėje, o šiuo metu yra atsidavusi studijoms ir darbui fakultete.
Vis dėlto S. Kvietkaitė atkreipia dėmesį, jog tokioje paprastai vyriškoje aplinkoje moteriškos lyties atstovės sulaukia daugiau dėmesio, o ir pačios moterys yra lyginamos tarpusavyje.
„Moterims tenka daugiau atsakomybės ir spaudimo – į naujokę moterį daug labiau atkreipia dėmesį nei į naujoką vyrą“, – sako S. Kvietkaitė. Pasak jos, kolektyve yra buvę ir konfliktinių situacijų vien todėl, jog vadovaujančias pareigas pradėjo eiti moteris.
Būtina kalbėti ir rodyti pavyzdį
Anot S. Kvietkaitės, norint situaciją keisti, reikia daugiau kalbėti, šviesti visuomenę apie moteris šiose, paprastai daugiau vyrų susidomėjimo sulaukiančiose, srityse.
„Galime kalbėti apie skirtumus tarp vyrų ir moterų, bet skirtumai nebūtinai yra blogas dalykas, priešingai – jie darbo aplinkoje gali būti ir privalumais. Moterys ir vyrai mąsto skirtingai, taigi moterų atsiradimas šioje srityje gali įnešti įvairovės, požiūrio į situaciją iš kitos perspektyvos“.
Tiesa, S. Kvietkaitės teigimu, rinktis sritį, kurioje dominuoja vyrai vien tam, kad „įrodysiu, jog galiu“, taip pat nėra išeitis.
Pati mergina pasakoja, jog vaikystėje nesvajojo tapti inžiniere, tačiau nuo mažens daug labiau mėgo konstruoti nei žaisti su lėlėmis, ir nors šeima visuomet palaikė jos pasirinkimus studijų ir darbo klausimais, aplinkoje girdėdavusi pamokymų, kad neva reikėtų rinktis kažką „moteriškesnio“.
„Manau, pasirinkimas labai priklauso nuo žmogaus – kitas galbūt labiau pasiduos spaudimui, formuojamam įvaizdžiui ir pasirinks kitą, ne tokią širdžiai artimą sritį“.
Žinios, kurias galima pritaikyti įvairiose srityje
Šiuo metu S. Kvietkaitė sako konkretaus plano, kaip turėtų atrodyti jos profesinė ateitis neturinti, tačiau neabejoja – nori tokio darbo, kuriame galėtų nuolat mokytis ir tobulėti, atrasti kažką naujo.
