L. Rasutis spinduliuoja gera energija ir humoru. Tačiau ne taip seniai ji buvo užsisklendusi liūdesio ir vienatvės pasaulyje. Daugiau nei trejus metus moterį atsitraukti nuo viešojo gyvenimo privertė skaudi priežastis – netikėta sužadėtinio mirtis.
„Mes keliavome ir jis mirė Milane nuo sepsio. Tai man buvo labai didelis smūgis. Dabar pradedu atsigauti. Visi galvoja – kokia tu linksma, bet manęs niekas nemato, kai man blogai. Atsigulu ant sofos, žiūriu serialus. Dabar gyvenu labai ramiai, kitaip. Negali visada dūkti, šėlti, bėgti, vis tiek gyvenimas duoda savo. Tačiau nėra taip, kad aš esu pasidavusi, atsigulu ir noriu numirti, tikrai ne“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
Ji nekaltina nei gyvenimo, nei likimo. „Mes planavome, o Dievas pasijuokė iš mūsų planų“, – sako moteris. Daugiau nei trejus metus ji draugavo su Kanados lietuviu Medardu Karaliumi, žadėjo grįžti į Lietuvą kurti šeimos židinio, tačiau, deja, gražioms svajonėms nebuvo lemta išsipildyti.
„Kai gyvenime taip atsitinka, turi priimti, neturi kitos išeities. Aišku, labai liūdna ir gaila, kad taip atsitiko, bet aš nepykstu ir negailiu savęs. Nesu auka, esu laiminga, kad sutikau tokį žmogų ir patyriau tokią meilę, retai būna, kad žmogus gyvenime būna toks laimingas. Bandau sau taip nuotaiką pakelti“, – atvirauja L. Rasutis.
Ryšys tarp šių dviejų žmonių buvo netipiškas, pažintis užsimezgė neįprastu metu, vykstant abiejų skyryboms. Medardas buvo L. Rasutis buvusio vyro sesers draugas, tačiau moteris įsitikinusi – vyro, kuris myli moterį, nenuviliosi.
„Tai buvo laikas, kai nenorėjau būti su vyru. Bet mane suviliojo jo švelnumas, gerumas, dosnumas, mes labai daug kalbėdavome. Būna, sutinki žmogų ir jo labai nori – iš pradžių to nebuvo, jis man atrodė per senas, reikėjo pereiti per tai, pasižiūrėti į žmogaus vidų“, – kalba L. Rasutis.
Sužadėtinių gyvenimas prilygo meilės pasakai, o apie tokias vyro savybes, kurias mini L. Rasutis, tylomis svajoja ne viena moteris: „Beveik kasdien parnešdavo gėlių. Sakydavau – Medardai, pilni namai gėlių, atrodo kaip laidotuvės.“
L. Rasutis prisimena paskutinę jųdviejų vasarą ir tikina atkreipusi dėmesį į lemtingus ženklus: „Sapnavau, kad jis nukrito nuo laiptų mano namuose. Bet jis nemirė mano sapne, tik užsigavo. Aš jam pasakiau, kad būtų atsargus.“ Anot Amerikos lietuvės, niekas nebūtų patikėję, jog toks didelis, stiprus vyras galėtų susirgti sepsiu ir numirti.
Šiandien L. Rasutis jaučia, kad netekties skausmas po truputį blėsta, tačiau prisipažįsta – ištikus skaudžiai nelaimei ji kankinosi ir viena, ir bandė ieškoti specialisto pagalbos.
„Iš pradžių ieškojau pagalbos grupės, bet niekur neradau tokios, kuri man tiktų. Į Lietuvą negrįžau, nes buvo žiema, pagalvojau, negaliu būti ten, kur šalta, negalėsiu išeiti. Dvi žiemas gyvenau Detroite pas sesę Violetą, kuri yra psichologė – jai ir išsiverkiau“, – atvirai sako L. Rasutis.
Sutuoktinis netikėjo, jog L. Rasutis ryšis išsiskirti
Kiekviena nelaimė duoda neįkainojamą pamoką – ji išmoko ne tik džiaugtis gyvenimu, bet ir rūpintis savimi. „Gyvenimas yra dovana – turi pakelti galvą ir eiti toliau“, – sako žinoma moteris. Sveikai valgyti, sportuoti, daryti viską, kas patinka, – tai, anot jos, dalykai, kurie padeda.
Blogu žodžiu L. Rasutis nemini ir savo buvusio sutuoktinio. Ji po dvidešimt septynerių santuokos metų pasiūlė savo sutuoktiniui eiti skirtingais keliais. Tąkart buvusi verslininkė sulaukė aplinkinių skepsio dėl savo poelgio. Tačiau moteris užbėga už akių ir atvirai prisipažįsta, jog nei viešumas, nei trečias asmuo šeimos nesugriovė.
L. Rasutis įsitikinusi, kad Lietuvoje moteris su vyru išsiskiria labai retai. Ji mano, kad ir jos sutuoktinis netikėjo, jog ji ryšis tai padaryti.
„Lietuvoje man daug kas sakė, ką tu darai? Gyveni gerai, tavęs nemuša, ne alkoholikas. Aš galvojau – oho, tiek moteriai tereikia iš gyvenimo: kad vyras nebūtų alkoholikas, kad nemuštų, daugiau viską gali priimti. Ne, man reikia daugiau. Geriau būti vienam, negu kasdien kentėti su žmogumi, kurio nemyli. Aš meilės turiu daug“, – pasakoja L. Rasutis.
Buvusi verslininkė tiki, kad ją dar aplankys meilė, tačiau apie lietuvius vyrus kalba be užuolankų – anot jos, jie senamadiški ir nelankstūs.
„Aš norėčiau lietuvio, daug lengviau yra gyventi su žmogumi, kuris supranta mano kalbą, istoriją, šalį. Nenoriu mūsų vyrų žeminti, bet nemanau, jog Lietuvoje surasiu vyrą. Lietuvoje mano metų vyrai nori 30 metų moters“, – sako L. Rasutis.
Jos teigimu, labai svarbu keliauti, pamatyti kitas šalis, o žmonės, iki 1991 m. niekur negalėję išvažiuoti, matė tik Sovietų Sąjungą: „Moterys Lietuvoje priima vyrus, kurie grįžę namo iš darbo sėdi soste kaip karaliai. Jos laksto aplink juos, gamina maistą, plauna drabužius. Bet ta moteris irgi buvo darbe, kodėl ji turi viską daryti? Tai man nepriimtina.“
Šlovės spinduliuose maudėsi daug tariamų draugų
Kita vertus, Amerikos lietuvė mato daug Lietuvoje į gera besikeičiančių dalykų. Ilgą laiką gyvenusi Amerikoje, šiandien L. Rasutis savo namais laiko Lietuvą. Prieš daugiau nei dešimtmetį buvusi verslininkė sužibėjo televizijos dainų projekte, vedė televizijos laidas, o praėjusį rudenį priėmė siūlymą tapti viena iš LRT laidos „Duokim garo“ vedėjų.
„Duokim garo“ prodiuseriai norėjo truputį pakeisti formatą. Aš keliauju po Lietuvą ir kalbuosi su liaudies menininkais: kalviais, keramikais – ne su muzikantais, tačiau tais, kurie kuria. Man labai patinka“, – pasakoja pašnekovė.
Prisiminusi populiarumo piką, L. Rasutis užsimena, kad jos šlovės spinduliuose norėjo pasimaudyti ne vienas tariamas draugas: „Mano buvęs vyras neblogai uždirbdavo, mes nebuvome turtingi, bet buvome labai vaišingi. O dabar, kai išsiskyriau, pinigėlių nėra tiek daug, tad ir daug draugų dingo.“
Išmokusi atskirti pelus nuo grūdų ir atsiribojusi nuo triukšmingo sostinės gyvenimo laidos herojė sugrįžo prie savo aistros – muzikos. Be to, atrado naują pomėgį – tapymą. Pirmasis jos paveikslas skirtas didžiausiai gyvenimo meilei – sužadėtiniui Medardui.
„Muzika visada buvo mano gyvenimo dalis. Kai man buvo liūdna, nebuvo ūpo dainuoti. O dabar tai grįžta, todėl žinau, jog einu gera linkme. Pradėjau lankyti piešimo pamokas. Piešti nemoku, bet noriu, turiu gabumų, nors ir nesu Rembrantas“, – pasakoja Amerikos lietuvė L. Rasutis.
Parengė Indrė Česnauskaitė.