„Pradėjau dirbti nuo pačio žemiausio lygio, tapau kambarine viešbutyje, po kiek laiko ėmiau dirbti administracijoje. Tame pačiame viešbutyje susipažinau ir su vyru, jis – to viešbučio restorano virėjas“, – apie gyvenimo pradžią Londone pasakoja moteris.
Netrukus pora persikėlė į Tenerifę, kur Rita pasijuto nėščia, tačiau vestuves buvo nuspręsta surengti Belgijoje. „Nesigailiu“, – šypsosi moteris ir paaiškina, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl to, jog jos vyro giminė – labai plati, tad rengti vestuves jo gimtinėje tiesiog paprasčiau.
Rita prisimena ir Tenerifėje vykusį gimdymą, kai į gimdymo namus taksi važiavo mokydamasi ispaniškus žodžius, kad galėtų susikalbėti su personalu.
„Patirtis buvo katastrofiška“, – prisimindama gimdymą pasakoja moteris. Pasak Ritos, gimdymas truko ilgai, nuolat keitėsi prižiūrėję gydytojai, o galiausiai ji buvo palikta ir viena, nes atvyko moteris, kuriai reikėjo skubios pagalbos. Po šios patirties moteris galvojo daugiau nė negimdysianti, tačiau po kiek laiko susilaukė antros dukters.
Vėliau šeima išvyko į Švediją. Rita atvira: „Švedai – labai keisti žmonės. Juos galėčiau palyginti su lietuviais, tačiau švedai keistesni, jie žiūri į tave ir tu nežinai, ką jie galvoja. Buvo visokių situacijų, kol gyvenome Stokholme. Pavyzdžiui, švedai yra leidę kameras į mūsų butą, kad nufilmuotų, ką mes darome. Poros metų gyvenimo ten užteko susidaryti savo nuomonei. Jie šalti ir užsidarę.“
Visas Ritos pasakojimas – vaizdo įraše.
