Nepaisant to, jaunosios karalienės likimas ne mažiau tragiškas, o rimtose monografijose ji pravardžiuojama „tuščiagalve ištvirkėle,“ naiviai tenkinusia senstančio monarcho aistras. Kvailos mergaičiukės įvaizdis (akt. Tamzin Merchant) taip pat formuojamas britų seriale „Tiudorai“ (The Tudors, 2007-2010). Visgi tai nesukliudė jaunajai karalienei žengti ant ešafoto. Tiesa, pasak britų istorikės dr. Josephine Wilkinson, šioji ten pateko ne dėl savo nusikaltimų, bet apvylusi tulžingą sutuoktinį.
Vėlyvą 1542 m. vasario 12 d. vakarą į Londono Taueryje kalinčios C. Howard kamerą užėjęs sargas pranešė karalienei, jog išmušė laikas paruošti sielą kelionei pas Dievą, mat ryte laukianti egzekucija. Tai išgirdusi Catherine paprašė į savo kamerą atnešti kaladę, kadangi „norėjo sužinoti, kaip tiksliai turės ant jos padėti galvą.“ O tai įvykdžius, „pusę nakties mokėsi tinkamai atlikti lemiamą veiksmą.“ Daugiau nebeliko nieko, kaip tik sulaukti paskutinio ryto aušros.
Karalienė užaugusi viešnamyje
Edmundo Howardo, jaunesnio 3-ojo Norfolko kunigaikščio brolio, ir Džoisės Culpeper duktė Catherine, nepaisant aristokratiškos kilmės, gyvenime turėjo mažai perspektyvų. Merginos laukė monotoniška santuoka su smulkiu didiku nuolat gimdant vaikus. Neturtingas, tačiau norėjęs garantuoti dukteriai ateitį, tėvas patikėjo penkiametę savo pamotei - našlei Norfolko kunigaikštienei Agnes, kurios didžiuliuose namuose, Česvorto rūmuose, mergaitė turėjo įgyti būtiną išsilavinimą.
Išsiųsti vaikus auklėti giminėms XVI a. Europoje buvo įprastas reiškinys. Deja, globėjos įtaka padarė daugiau žalos negu naudos. Nors senoji kunigaikštienė dažnai lankėsi karališkajame dvare bei išmanė jo etiketą, auklėtinių intelektualiai nelavino, tad šios siausdavo it laukinukės. Negana to, „kunigaikštienės Agnes namai priminė aukšto lygio bordelį,“ nes vyresnės merginos naktimis bendravo su vyrais, kurie lepindavo šias prašmatniais valgiais ar smulkmenomis.
Kita vertus, istorikė Alison Plowden, knygos „Tiudorų moterys“ (Tudor Women, 2002) autorė, teigia: „Catherine čia mokėsi nuolankumo, gerų manierų, gracijos bei namų ruošos pagrindų – visko, ką dera žinoti ištekėjusiai moteriai.“ Visgi autorė pabrėžia, jog būsimoji karalienė nepasižymėjo protu ir buvo bemaž neraštinga. Šaltiniuose Catherine apibudinama kaip linksma, nuolat kikenanti, tačiau išsiblaškiusi mergaitė, labiausiai mėgstanti šokių pamokas. Tad netrukus išvaizdi paauglė tapo seksualinio išnaudojimo auka.
Pirmasis Catherine suviliojęs vyras buvo jos muzikos mokytojas Henris Mannoxas. Jis, anot pačios merginos, liesdavo ją intymiose kūno vietose. Vis dėlto judviejų santykiai ilgai netruko, mat apsikabinusią porą sykį užklupo Norfolko kunigaikštienė. Nuo tada jiems uždrausta matytis ar būti vienoje patalpoje dviese. Tačiau šaltiniai istorikus verčia suabejoti ar Catherine išties buvo auka? Tai ypač ryšku kalbant apie antrąjį romaną, kurį mergina sąmoningai užmezgė su kunigaikštienės durininku Franciu Derehamu.
Pasak Tiudorų epochos tyrinėtojo Edward Hall, vyras su Catherine susitikinėdavo naktį jos miegamajame. Be to, vienas kitą vadindavo „vyru“ ir „žmona“ bei keisdavosi meilės dovanėlėmis, pavyzdžiui, kaspinėliais, iš atlaso išlankstytomis gėlėmis ar pan. Įdomu, jog namiškiai apie Catherine kambaryje vykstančius „naktinius žaidimus“ puikiai žinojo. Į dienos šviesą viskas išniro 1539 m., kai įsimylėjelius, greičiausiai kerštaudamas, šeimininkei įskundė H. Mannox‘as.
Jis nusiuntė kunigaikštienei anoniminį raštelį, ragindamas nakčia aplankyti auklėtinę, nes „pamatys tai, kas ją suerzins.“ Taip pora buvo išskirta. F. Derehamas išvyko į Airiją. Tiesa, grįžęs planavo vesti Catherine. Tuo tarpu merginai įsakyta „užbaigti naktinius pokylius“, kurie esą „kenkė jos grožiui“. Kitaip tariant, kunigaikštienei labiau rūpėjo auklėtinės išvaizda nei suteršta moralė.
Graži, tačiau kvaila Catherine tapo savotišku žaisliuku. Kaip teigia britų istoriografija, abu meilužiai naudojosi jos padėtimi Česvorto rūmuose, o mirus tėvui, atsakomybė už paauglę perėjo giminaičiams, kurie nesivaržydami mergaitę išnaudojo siekdami užsitikrinti aukštą socialinį statusą. Būtent todėl 1539 m. dėdė Catherine įtaisė karalienės Anos fon Klev svitoje.
Stulbinanti karjera rūmuose
Apsigyvenusi karališkuosiuose rūmuose C. Howard netruko įsimylėti, tačiau šįkart savo pusbrolį, karaliaus pažą Tomą Culpeperį. „Jis buvo žavus, nutrūktgalvis vaikinas, kuriuo žavėjosi ir vyrai, ir moterys. <...> Bet su Catherine viskas rutuliojosi kitaip. Ji buvo jo moteriškas atitikmuo, todėl porą siejo abipusė trauka. Greitai rūmuose pasklido gandas esą jiedu susituokė“.
Bet tai buvo melas, nes C. Howard įsižiūrėjo karalius. Ketvirtoji Henriko VIII santuoka, su vokiečių kilmės princese Ana fon Klev, dvelkė lediniu šalčiu. Valdovas jautėsi apgautas, mat paskutinę akimirką išvydęs nuotaką - nusivylė jos išvaizda. Tad greitai monarcho žvilgsnis nukrypo į jaunas bei patrauklias freilinas, ypač C. Howard. Tuo suskubo pasinaudoti merginos dėdė. Konservatyvi Howardų šeima per Catherine tikėjosi priversti Henriką VIII grąžinti Angliją į katalikų bažnyčios prieglobstį.
Praėjus vos keliems mėnesiams po C. Howard atvykimo į dvarą, karalius ėmė gausiai siuntinėti jai dovanas, pavyzdžiui, brangius drabužius, papuošalus. Galop, po septynis mėnesius trukusios santuokos, Henrikas VIII išsiskyrė su žmona ir 1540 m. rugpjūčio 8 d. vedė jos freiliną. Šis valdovo sprendimas dvarą nustebino. Dvariškis Ričardas Hilles 1540 m. vasarą susipažinęs su C. Howard, laiškuose ją vadino „nediduke mergaite.“
Naujoji karalienė buvo perpus žemesnė už sutuoktinį. Tuo tarpu prancūzų ambasadorius Šarlis de Marillac merginos grožį laikė „vidutiniu,“ tačiau išgyrė grakštumą. Vienaip ar kitaip, Henrikas dievino Catherine, nes ši jam suteikė antrą jaunystę bei grąžino vyriškumą, kurį monarchas galvojo praradęs. Žvelgiant iš šių laikų perspektyvos, penkiasdešimtmečio meilė nepilnametei, pasak istorikės Lucy Worsley, primena vaikų išnaudojimą, tačiau senovėje tai laikyta absoliučia norma. Juolab, kad naujoji karalienė ignoravo visas sutuoktinio sveikatos problemas. Pasak istorikės Alison Weir, „ji pamalonino valdovo tuštybę, apsimesdama nekreipianti dėmesio į pastarojo kojų žaizdas bei pūlinių kvapą.“ Be viso to, seksualinis senyvo valdovo gyvenimas tapo žymiai aktyvesnis. Tad pasibaigus medaus mėnesiui, moteris nuolankiai atlikdavo tobulos žmonos vaidmenį.
Dar niekad C. Howard nesimėgavo tokia įspūdinga prabanga bei šlovės spinduliais. Tiesa, politikos reikalais nesidomėjo. Tačiau skambios rūmų šventės ūmai nutrūko pasirodžius buvusiam mylimajam F. Dereham‘ui. Kaip akcentuojama šaltiniuose, vyras paprašė karalienės duoti jam darbo ir ji tai bematant išpildė. Taip buvęs meilužis tapo asmeniniu C. Howard sekretoriumi. Kodėl ji nusileido? Vėliau Catherine aiškino, kad taip pasielgti reikalavusi Norfolko kunigaikštienė. Nors istorikė Retha Warnicke įsitikinusi, jog karalienė galėjo būti šantažuojama, o vyrui postas skirtas mėginant nuslėpti praeitį. Beje, šantažą tardytojams minėjo ir pati karalienė, tvirtindama, jog net du kartus papirko F. Dereham‘ą, kad šis už dantų laikytų liežuvį. Visgi šis gestas virto karalienės nelaimių pradžia.
Laiškas pasėjo įtarimus
1541 m. vasarą karališkasis dvaras persikėlė į Anglijos šiaurę. Kol visi buvo išvykę, dvariškis Džonas Lascelles pasinaudojo galimybe aplankyti seserį Meri, anksčiau dirbusia Norfolko kunigaikštienei Agnes, tikėdamasis, kad šioji padės gauti vietą karalienės personale. Visgi Meri entuziazmu netryško, mat vis dar prisiminė gėdingas Catherine šėliones.
Ji papasakojo broliui apie H. Mannox‘ą, kuris „gyrėsi pažįstantis karalienę geriau negu kiti,“ bei ankstesnius moters nuotykius su F. Dereham‘u. Naujienos D. Lascallesą šokiravo ir, neturėdamas kitos išeities, jis viską atpasakojo arkivyskupui Cranmer‘ui (nutylėjus grėstų kaltinimas išdavyste). O arkivyskupas, siekęs diskredituoti katalikų judėjimą, faktus išdėstė laiške, kurį paliko Henriko VIII klaupte. Iš pradžių karalius reagavo skeptiškai, tačiau būdamas įtarus vis tiek liepė imtis tyrimo. Jo įsakymu karalienė su freilina Džeine Boleyn (ledi Rochford) uždarytos privačiuose apartamentuose.
Amžininkai užsimena, jog suimta C. Howard patyrė nervinį priepuolį. Ji nustojo valgyti, gerti ir nuolat raudojo. Tarnams buvo liepta iš kambarių pašalinti aštrius daiktus, bijota karalienės savižudybės. Galiausiai arkivyskupas įkalbėjo karalienę raštu išdėstyti monarchui visą teisybę, kuri padėtų atgauti malonę. Patikli C. Howard sutiko ir smulkiai aprašė praeities klystkelius. Ši išpažintis netrukus pavirto mirties nuosprendžiu.
Rūmuose įsisuko kaltųjų medžioklė. Pirmasis apklaustas H. Mannoxas, kuris prisipažino apie ryšius su Catherine, tačiau primygtinai tvirtino, jog po išsiskyrimo neturėjo su ja kūniškų santykių. Kaltinimai buvo panaikinti ir vyras paleistas. Antrasis apklausti iškviestas F. Derehamas, kurio tardyme naudoti kankinimai. Palūžęs vyras pripažino santykiavęs su C. Howard, tačiau rūmuose to nebetęsė (nors buvo familiarus), mat jo vietą karalienės lovoje pakeitė T. Culpeperis.
Karalių apėmė įniršis. Dar daugiau, jis nustėro sužinojęs, kad santuoka su Catherine gali apskritai negalioti, kadangi ši su F. Dereham‘u buvo sudariusi žodinę jungtuvių priesaiką. Kuo toliau vystėsi tyrimas, tuo skandalingesni faktai iškilo. Tardymo metu T. Culpeperis visą kaltę mėgino suversti karalienei bei freilinai Dž. Boleyn. Esą būtent pastaroji išprovokavo vaikiną sugundyti Catherine.
„Aš buvau suklaidintas bei įviliotas į spąstus.“ Be to, vyras aiškino, jog karalienė siuntinėjo jam dovanas, o naktimis kvietėsi į asmeninius kambarius. Apie jų slaptus pasimatymus išplepėjo ir Dž. Boleyn, kuri taip pat pridėjo, jog pora kalbėdavosi taip tyliai, kad nieko nebuvo girdėti. To užteko karalienę su nedideliu tarnų būreliu išsiųsti į Syon rūmus, o jos apartamentuose atlikti kratą. Radinys pribloškė. Tai buvo karalienės meilės laiškas T. Culpeperiui, kuriame moteris dievagojosi apie jį nuolat galvojanti bei negalinti tverti išsiskyrimo. Tai padėjo byloje galutinį tašką.
Abu vyrai pripažinti kaltais ir nuteisti mirties bausme. Tuo tarpu karalienės kaltė įrodyta be teismo, remiantis Pilietinių teisių atėmimo aktu. Nuosprendį žmonai pasirašė pats valdovas. T. Culpeperiui, kaip aristokratui, nukirsta galva. Daug žiauresnė bausmė laukė F. Derehamo, kuris iš pradžių kelis kartus kartas, o tada pusgyvis viešai išmėsinėtas (išimti vidaus organai, nupjautos sėklidės), kol galiausiai jam nukirsta galva. C. Howard uždaryta į Londono Tauerį.
Egzekucijos rytą, dar neprašvitus, tarnaitės padėjo poniai apsirengti juodo aksomo suknelę, apsimauti pirštines bei kailinę mantiją. Netrukus atėjęs konsteblis nulydėjo karalienę siauru koridoriumi į kiemą, kur laukė budelis. Tądien ji turėjo mirti kartu su freilina Dž. Boleyn (šioji kalėjime išprotėjo, tad monarchas išleido įsaką leidžiantį kirsdinti pamišėlius).
Sakoma, jog Catherine ant ešafoto miniai sušukusi, jog verčiau mirtų kaip T. Culpeperio žmona, tačiau miršta kaip karalienė. Bet tai nepatvirtinta. Jauniausia, vos septyniolikos metų, Henriko VIII žmona atgulė šalia panašaus likimo sulaukusios pusseserės A. Boleyn, o karalius ėmė žvalgytis naujos sutuoktinės.
