„Daugeliu atveju tai, kas kitiems šventė – man yra darbas“, – sako. I Dubinskaitė.
Daugiau nei 15 metų įvairias šventes organizuojanti I. Dubinskaitė sako, kad per tą laiką švenčių specifika labai pasikeitė.
„Nuo maždaug 2000-ųjų metų daug kas pasikeitė. Tuomet dar tik formavosi tokia šaka, kaip verslo renginiai. Buvo visko, net striptizo per bankų kalėdinius renginius ir tai buvo normalu. Šitie laikai seniai praeityje, tos įmonės, kurios darydavo tokius pokštus, dabar rengia gerokai solidesnius vakarėlius ir jų poreikiai smarkiai išaugę“, – prisimena renginių organizatorė.
Pasak jos, šventės – tai ne tik „linksmybės“, skanus maistas ir gėrimai: „Didelės Lietuvos korporacijos daro šventes ir be alkoholio, ir be maisto tam, kad galėtų turėti įspūdingesnę programą.“
I. Dubinskaitė teigia, kad daug svarbesnis bet kokioje šventėje – jausmas. „Kai atėjau dirbti į šią sferą, supratau, kad žmogus renginyje turi kažką pajausti, iš jo išeiti kitoks, nei atėjo. Nesupratau, kam eikvoti pinigus maistui, tačiau kolegos paaiškino, kad Lietuvoje svetingumas priimamas per maistą.
Tuomet pradėjau dirbti principu, kad kiekvienas kotletas, jei jau jis yra šventėje, turi dirbti verslo naudai – maistas negali būti tiesiog maistas. Jei dabar šventė su maistu – stipriai apgalvojama, koks jis bus ir kaip pateiktas, kad padėtų įgyvendinti renginį ir jo koncepciją.“
Ji sako, kad dažnai pradėdami organizuoti renginius žmonės daro didelę klaidą – netikslingai suformuluoja lūkesčius: „Tai, kad renginys būtų linksmas neturi būti siekiamybė – tai duotybė, savaime suprantamas dalykas, kuris negali būti renginio priežastis. Turite galvoti, ką norite padaryti su žmonėmis – kokie jie išeis iš to renginio.“
Kuo įmonė didesnė – tuo mažiau šansų tiesiog susėsti vienam prieš kitą ir pasikalbėti apie gyvenimą, planus, padėkoti, tikina I. Dubinskaitė.
„Renginys – kalbėjimosi forma su žmonėmis kai jų tiek daug, kad nebegali su kiekvienu susitikti. Šventę reikia išnaudoti išmaniai, kad svečiai pajaustų, jog su jais buvo pasikalbėta. Renginys turi priversti jaustis reikalingu, mylimu, svarbiu. Renginio paviršius turi būti gražus, bet po juo privalo būti dar kažkas“, – sako pašnekovė.
Planuojantiems savo šventes specialistė pataria neskubėti: „Negalvokite, kad pavyks greitai ir lengvai – žinokite, kad reikės skirti tam laiko ir išglostyti kiekvieną detalę. Tam, kad būtų kuo mažiau streso, reikėtų gerai susiplanuoti laiką – pasidarykite kalendorių atbuline data. Turėkite ir papildomų dienų, jei kažkas nepavyktų iš pirmo karto. Net ir numačius viską, nenumatytų atvejų vis tiek bus.“
I. Dubinskaitė dalinasi ir kitais patarimais. Visų pirma, sako ji, itin svarbi šventės vieta.
„Ar tai asmeninė šventė, ar verslo – vieta turi komunikuoti idėją. Jeigu siekiate nustebinti – neverta ieškoti vietos konferencijų salėje. Taip pat svarbu žmonių skaičius – reikia įsivertinti, kiek žmonių galima priimti, pamaitinti, nes visa tai kainuos“, – įspėja renginių organizatorė.
Iki smulkmenų turėtų būti apgalvota kiekviena detalė, net ir maistas – jis turėtų atspindėti renginio mintį: „Atkreipkite dėmesį į tai, kaip žmonės bus pamaitinti – pagal jūsų skonį, ar jų. Jei patieksite jiems kažką, ką mėgstate pats, jie nebūtinai liks patenkinti. Jei norite užauginti jų skonį, tuomet šiek tiek patobulinkite tai, kas jiems patinka, o ne iš karto išmeskite į orbitą.“
Svarbi ir šventės diena – specialistė pataria verslo renginių niekada nerengti savaitgaliais, nes konkuruosite su šeimomis. „Kuo žmogus brandesnis, tuo dažniau jis rinksis laiką su šeima. Manau, kad taip ir turėtų būti“, – sako ji ir pataria verslo šventes rengti ir rytais – darbuotojai laba vertina, kai šventės rengiamos jų darbo valandomis.
Daugiausiai klaidų, tikina I. Dubinskaitė, padaroma vaikantis idėjų – net sugalvojus tobulą idėją žmonės ne visada bus laimingi, todėl verta būsimų renginio svečių paklausti, kas jiems būtų įdomu.
„Tuomet, kai viskas suplanuota „ant popieriaus“, reikėtų renginio vietoje žingsnis po žingsnio praeiti taip, kaip eis į renginį atėjęs žmogus – kur nusirengs, kur pasiims ir pasidės taurę, kur atsisės – pasimatys daug detalių, kurias dar galima patobulinti“, – pataria I. Dubinskaitė.
Parengė Gertrūda Stripeikytė.
