„Važinėti uždarbiauti į užsienį pradėjau pakankamai anksti, dar studijų metais. Tai man atrodė normalu, nes visi studentai stengėsi užsidirbti daugiau pinigų mokslo metams ir kaip reikiant susiplanuodavo atostogas. Laisvomis nuo studijų dienomis taip pat stengdavausi užsidirbti, tačiau manau, kad daugelis jaunų žmonių šiais laikais taip gyvena“, – įsitikinusi G. Vėsulienė.

Darbo svarbą moteris suprato jau nuo mažens – tėvai visuomet mokė sunkiai dirbti, jei nori ko nors pasiekti. Baigus filosofijos studijas G. Vėsulienei dėstytojai patarė kur nors išvykti ir praplėsti akiratį, pabendrauti su kitų kultūrų bei religijų žmonėmis. Emigravus teko dirbti įvairiausių darbų – ir kvalifikuotų, ir ne, tačiau moteris įsitikinusi, kad blogų darbų nėra. „Egzistuoja patirtis, kuri tave formuoja kaip asmenybę. Iš kiekvienos darbovietės svarbiausia pasiimti tai, kas geriausia“, – mano G. Vėsulienė.

Paklausta, koks tas gyvenimas svetur, moteris teigia nenorinti visko skirstyti į juodą ir baltą. „Man tikrai labai patiko gyventi Jungtinėje Karalystėje – masino žmonės, kultūra, aplinka, maistas. O ir įmonėse buvo gera bei labai įdomu dirbti, tačiau gyvendama Lietuvoje taip pat matau daug pozityvių dalykų“, – šypsosi ji.

Greta Vėsulienė su šeima

G. Vėsulienė neslepia, kad jautė natūralų vidinį poreikį grįžti į gimtinę. „Tikrai nesėdome prie derybų stalo ir nederinome, kaip ir ką darysime. Draugai ir artimieji buvo gana nustebę, bet stiprių įtikinėjimų nesulaukėme, buvo pečių traukiojimo, tačiau nieko labai tragiško, – šypsosi moteris. – Būdama užsienyje labiausiai pasiilgau artimųjų, nes ne kasmet per šventes galėdavau grįžti. Mus supa puikus šeimos ir artimųjų ratas, tad kai matydavau giminaičių pilnus kaimynų namus – suspausdavo širdį. Tad pasirinkimas senti kartu su savo artimaisiais buvo pakankamai natūralus.“

Dabar daugiau nei keturiasdešimties darbuotojų kolektyvui vadovaujanti G. Vėsulienė pasakoja, kad provincijose dar ypač gajus stereotipas, jog įmonių vadovais dirba tik vyresnio amžiaus vyrai, kurie jau daugybę metų eina šias pareigas. Motinystę su atsakingomis pareigomis derinanti moteris teigia, kad sėkmė priklauso nuo to, kokią palaikymo komandą turi darbe ir namuose. Ji pagalbos sulaukia iš savo mamos, tačiau dvejų metukų sūnų su vyru Mindaugu auginanti moteris negaili liaupsių ir jam – už kiekvienos stiprios moters yra ir stiprus vyras, kuris padeda susikurti galimybes sėkmingai karjerai.

Greta Vėsulienė su šeima

Nors G. Vėsulienė dirba Biržų pašte, o jos vyras – estiško kapitalo įmonėje „Stokker“ Pasvalyje, tačiau šeimos namai įsikūrę nedideliame ir jaukiame Talačkonių kaime, kur miesto šurmulio jie visai nepasigenda: „Atstumai nėra dideli, tad nuvykti į didesnį miestą nėra problema, juk jau ir savaitgalį praleisti užsienyje nebėra problema.

Manau, kad ir miestuose gyvenantys žmonės po darbo dienos grįžta į šeimą, į savo namus, o ne į miesto šurmulį. Aplink matau daug konkrečių pavyzdžių, kai daug verslių, protingų žmonių grįžta iš miestų ir namus kuria ir pačiame Pasvalyje, ir kaimuose. Gražią žiemos popietę vaikščiodamas Talačkonių kaimu, išvysi ne vieną jauną pasitempusią mamytę su mažyliu ar jaunas šeimas besitvarkančias kiemuose – Lietuvoje gyventi gera.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (38)