„Esu kategoriška, manau, kad lyderystė yra išmokstamas dalykas, tą matau savo mokiniuose. Charizma yra didelis energijos kiekis, tai didelis energetinis užtaisas, kurį kiekvienas žmogus gali išvystyti savyje, o tam yra daugybė praktikų ir pratimų kasdienai. Lyderiui svarbus dėmesio valdymas, žingeidumas, savęs suvokimas, empatija – visa tai išvystomi dalykai. A. a. Eimunto Nekrošiaus kažkada paklausė, kas svarbiau: talentas ar darbas? Jis atsakė: talentas ir yra darbas“, – savo nuomone dalijosi A. Čepaitė.
Tuo tarpu E. Zalatorienė savo nuomonei apginti pasitelkė skaičius: „Anot „Forbes“ tyrimų, kai buvo tiriami kompanijų vadovai ir daugybė kitų lyderių, paskaičiuota, kad 10-15 procentų žmonių turi įgimtas lyderio savybes, jie išsiskiria jau nuo vaikystės. 70-80 procentų žmonių gali išmokti būti gerais lyderiais, o 10-15 procentų žmonių net besimokydami lyderio savybių blogai jausis, jei jiems bus primestas vadovaujantis ar reikalaujantis įtakos vaidmuo.“
Moteris atskleidė, kad jau baigusi universitetą ir pagimdžiusi vaiką iš karto žinojo, kad nori būti direktorė ir kurti savo verslą.
„Net nebuvo klausimų, kad galėčiau kažką kito daryti. Man padeda įgimtos lyderės savybės ir, be abejo, papildomai mokausi. Tai sustiprina galimybes ir potencialą realizuoti save. Lyderiui keliama labai daug užduočių, reikia turėti daug entuziazmo ir vidinės charizmos, kurių pagalba gali „uždegti“ komandą. Svarbu būti autentiškais, nes dirbtinumas ar aukščiau save keliančio vadovo pozicija nebėra madinga. Įmonėse reikia betarpiškų santykių ir geros atmosferos. Jei pavaldiniai padaro klaidų, turi prisiimti atsakomybę ir pagalvoti, kaip geriausia spręsti“, – teigė E. Zalatorienė.
Pozityvumu trykštančios moters gyvenimo šūkis – viskas pasiseks. E. Zalatorienė pripažino, kad taip ji pratusi jau nuo mažų dienų, šeimoje vyravo pozityvi aplinka. Nesėkmes moteris vadina iššūkiais ir galimybėmis augti. „Susidūrusi su netradicine užduotimi aš apsidžiaugiu. Kompanijoje dirbu jau devynerius metus, tad tokios užduotis leidžia intelektualiai augti ir ilgai išlikti jaunai. Juk kuo daugiau nestandartinių užduočių sprendžiame, tuo mūsų smegenys jaunėja ir ilgiau išliekame jaunos“, – šypsojosi E. Zalatorienė.
R.Valentukevičienė pripažino, kad septyneri metai vienoje įmonėje – daugiausia, kiek ji yra išdirbusi. „Padirbu, išmokstu ir kai nebelieka, ko imtis toje įmonėje – einu į kitą. Maždaug dešimt metų bandžiau save realizuoti skirtingose įmonėse, o tuomet atsidūriau „IBM“, kur iš pradžių gavau finansų vadovės poziciją. Po šešerių metų darbo supratau, kad reikia galvoti, ką toliau veikti, nes jau viską padariau, užaugo karta, kuri gali mane pakeisti“, – apie pareigų pasikeitimą įmonės viduje pasakojo moteris.
R. Valentukevičienė neslėpė, kad tapti administracijos vadove Baltijos šalims buvo tikras iššūkis ir išėjimas iš komforto zonos, tačiau ji paklausė savęs: „kada, jei ne dabar?“. Moteris atsleidė, kad vadovavimas savo komandai ir daugybei įmonės darbuotojų Baltijos šalyse – visai skirtingi dalykai. „Anksčiau buvau ta žąsis, kuri visada skrenda priekyje ir, jei kažkas nesiseka – padarydavau aš. Dabar jaučiuosi, kaip vilkas, kuris eina gaujai iš paskos ir pastumia ją, kai reikia“, – pasakojo profesionalė.
Anot A. Čepaitės, tokios lyderės kaip R. Valentukevičienė ir E. Zalatorienė pastebimos iš karto: „Tokie žmonės matosi. Mes su Elvyra labai seniai pažįstamos. Elvyra visuose žmonėse mato pozityvą, ji randa laiko pagirti mane ar mano vaikus, viskuo pasižavėti. Ji žavisi pasauliu, o tada pasaulis atsakydamas žavisi ja. Tie mano studentai, kuriems pasaulis įdomesnis už juos pačius ir užauga lyderiais. Jie domisi, siekia ir nesistengia įtikti ar patikti. Tai – lyderio savybė, nereikia stengtis atitikti standarto.“
Kokių lyderių reikia verslui, o kokių – politikai?
Paklaustos apie tai, kokiomis savybėmis pasižyminčių lyderių dabar ieško perspektyvios kompanijos, diskusijos dalyvės vardijo tokias savybes kaip žingeidumas, nuolatinis žinių gilinimas, gebėjimas priimti sprendimą, nešališkumas.
„Pirmiausia turi suvokti save, savo pliusus ir minusus, nes tobulų nėra. Kartais savęs pažinimas padeda pažinti kitus“, – sakė R. Valentukevičienė.
„Kiekvieną komandos narį reikia traktuoti kaip lygų, vadovas turi mokėti pabrėžti komandos nario svarbą, būti teisingas, negali būti numylėtinių nors kažkam ir jaučiama didesnė ar mažesnė simpatija. Turi atsiriboti nuo tokių emocijų, kad galėtum būti teisingas. Kiekvienas iš mūsų turi surasti unikalią vietą, kur save realizuoja, tuomet, kai tiksliai papuolame į tą vietą, kur turime būti, ima sektis. Būkite sąžiningi su savimi ir tada viskas seksis“, – sakė E. Zalatorienė.
R. Valentukevičienės teigimu, moterims labiausiai trūksta pasitikėjimo savimi, tą įrodė ir šiemet Lietuvoje atliktas „Go Forward“ tyrimas, tačiau, jos manymu, ir pasitikėjimo savimi, ir tam tikrų kompetencijų galima išmokti. Vis dėlto, pastebi, kad jaunoji karta ieško darbo ir poilsio balanso, tad dažnai gali atsisakyti naudingo projekto vien dėl to, kad teks daug papildomai dirbti.
Anot E. Zalatorienės, pusiausvyra – labai svarbi: „Žinoma, kad gali dirbti neribotai, tačiau sakau savo žmonėms, kad jie neturi dirbti viršvalandžių. Verčiau efektyviausiai, kaip tik galite, dirbkite savo darbo valandomis, o po darbo eikite ilsėtis. Kam reikia pervargusių žmonių?“
Kalbant apie politiką, M. Šešelgytė teigė, kad pokyčiams reikalinga lyderystė, tačiau dažnai sakoma, kad politikoje lyderystės trūksta, nes niekas nesiima sunkių sprendimų: „Kad ir kokie būtų sunkūs sprendimai – juos reikia spręsti čia ir dabar, tai – lyderystės požymis. Tokių lyderių nėra daug. Pastaraisiais metais pastebime keistų lyderių politikoje, kurie bando patikti, bando daryti kitaip.
Tai susiję ne tik su tam tikrais visuomenės pokyčiais, bet ir soc. medijų atsiradimu ir gebėjimu komunikuoti bet kam su bet kuo, nepraeinant jokios cenzūros, kai iš politikų tikimasi tam tikros sensacijos. Tarsi, kuo kvailiau padarei, it kokiame televizijos šuo, tuo tu tampi populiaresnis tarp tų, kurie nevertina politiko pagal daugybę svarbių kriterijų, o tik pagal jo kokį nors „kietą“ pasisakymą.“
Ko mokosi lyderiai?
Į A. Čepaitę kreipiasi daugybė įvairių sėkmingų kompanijų vadovų bei politikų. Moteris neslepia: jie nori keistų dalykų.
„Į mane žmonės dažnai kreipiasi ne strategijų, o pagalbos, kuriant idėjas ir pagalbos, susitvarkant su savo kūnu. Mūsų žarnynas daro labai didelę įtaką mūsų mąstymui, mūsų širdis padaro daug sprendimų už mūsų smegenis. Dirbu giliai, mes darome tam tikras kvėpavimo, kalbos praktikas, daug dirbame su kūnu tam, kad žmogus galėtų būti aktyvus, turėtų laiko siekti, mokytis, ieškoti. Jums beveik visi pasaulio menininkai patvirtins, jog dauguma mano, kad žmonės renkasi idėjas, tačiau meno pasaulis mano atvirkščiai, kad idėjos renkasi žmogų pagal tai, koks jis yra, pagal jo vertybinę skalę“, – teigė A. Čepaitė.
Į A. Čepaitę vadovai kreipiasi, prašydami net ramybės. „Jie sako: „Man reikia ramybės, padaryk, kad iš vieno darbo išeičiau į kitą ir tame tarpe nusiraminčiau“ arba „Man reikia energijos, turiu per daug krūvio“, arba „Išmokyk mane girdėti, aš negirdžiu kitų“ ar „Pakelti ir nuleisti statusą“. Girdime tik į save panašius žmones ir susikalbame tik su į save panašiais, todėl reikia išmokti pakelti statusą ar jį nuleisti. Jie nori keistų dalykų, bet tai yra labai įdomu ir labai sveikintina.“
