– Kodėl žmonės, ieškantys sau artimos sporto šakos, turėtų rinktis tenisą?

– Tenisas – nekontaktinis sportas, todėl traumų tikimybė yra mažesnė. Patrauklu ir tai, kad žaidėjų neriboja amžius ir fizinė būklė. Tenisą žaidžia ir jauni, ir seni, ir tvirti, ir mažiau stiprūs. Taip pat tai – mąstanti sporto šaka, kuriai reikia gero psichologinio pasiruošimo, mąstymo, išmanyti strategiją, čia ne viskas paremta fizine jėga.

– Kas jums pačiam patinka šiame sporte, ką jums davė tenisas?

– Man imponuoja tiek fizinis aktyvumas, tiek strateginė sporto pusė. Tenisas yra labai įdomus, universalus, permainingas sportas – mačas nebaigtas tol, kol nėra pelnytas paskutinis taškas.

Svarbi šio sporto dalis yra socialumas – dalyvaudamas teniso veikloje, susipažįstu su skirtingais žmonėmis. Tenise radau draugų.

Maža to, tenisas man taip pat suteikė svarbių gebėjimų: išmokė disciplinos, punktualumo, tikslo siekimo, kantrybės. Šis sportas puikus tuo, kad ugdoma ne tik fizinė ištvermė, bet ir papildomos savybės, kurios labai praverčia gyvenime.

Tenisas moko ir tvarkos. Po treniruotės aikštelę paliekame tokią pat švarią, kokią radome, kamuoliukus susirenkame patys. Visos šios papildomos pamokos yra ypač naudingos vaikams.

Teniso etiką formuoja varžybos. Jei negerbsi priešininko, neadekvačiai elgsiesi aikštelėje, liesi emocijas, būsi įspėtas, o po to – ir diskvalifikuotas.

– Teigiate, kad tenisas yra socialus sportas.

– Tikrai taip. Tik maža dalis žmonių į mane kreipiasi, nes nori tiesiog žaisti tenisą. Dažniausia situacija – pažaisti pasiūlė draugas ir žaidimas patiko. Teniso vienas nepažaisi, čia reikalinga kompanija.

Vilniuje išplėtota mėgėjų lyga, vyksta daug turnyrų. Dažnai pasitaiko, kad pirmą kartą aikštelėje sutikęs priešininką, sužaisi gerą mačą, apsikeisi telefono numeriais ir vėliau vėl pasimatysi prie tinklo. Vienodas lygis, įdomu žaisti – tai vardikliai, kurie suveda skirtingus žmones. Natūralu, kad taip užsimezga ir draugystės ryšiai. Dažnai matau, kad po varžybų žmonės įspūdžiais dalinasi jau nebe aikštėje, o restorane.

– Kaip atsidūrėte tenise?

– Mano tėvai matė, kad man patinka sportuoti, bėgioti stadione. Mano tėvo draugas turėjo tapti lauko teniso treneriu ir man buvo pažadėta, kad eisiu pas jį į treniruotes. Draugas pasuko kitu keliu ir treneriu netapo, tačiau pažadai buvo ištesėti – septynerių metų atsidūriau teniso aikštelėje, kurios neapleidžiu iki šiol.

Džiaugiuosi, kad sportuoju nuo mažų dienų. Sportuojantis žmogus geriau jaučiasi fiziškai, yra energingesnis, darbingesnis, efektyvesnis. Mano mokiniai sako, kad sportas prieš darbą padeda pakelti tonusą, išsijudinti.

Negaliu nesidžiaugti matydamas, kad šiandien sportuojančiųjų tikrai netrūksta. Visos aikštelės, visi lauko teniso aikštynai Vilniuje yra užimti.

Ne išimtis – ir modernus DELFI sporto centras, kuriame teniso entuziastams sukurtos puikios sąlygos. Patogu, kad centras yra daugiafunkcinis, todėl jei planuojančiam žaisti tenisą prireikia sustiprėti fiziškai, čia pat galima nueiti į fizinio pasirengimo treniruotę.

Visą vasarą džiaugiausi tuo, kad čia galime komfortiškai žaisti tenisą. DELFI sporto centro aikštelės yra uždaros ir tai gelbėjo nuo sekinančių karščių.

– Kokių mitų apie tenisą tenka išgirsti?

– Neretai žmonės tapatina lauko tenisą su badmintonu, stalo tenisu. Susiduriu su manančiais, kad vaikystėje mojavęs badmintono ar stalo teniso rakete, jau praktiškai moka žaisti ir tenisą. Taip nėra. Tai – skirtingos sporto šakos, skirtingi smūgiai, skirtingi įgūdžiai.

– Kas motyvuoja jūsų mokinius treniruotis, keltis anksčiau, nepraleisti treniruotės?

– Motyvaciją treniruotis suteikia arba geri rezultatai, arba atvirkščiai – prasti. Vieni po varžybų sako: „Man nesisekė, todėl noriu dirbti ir ištaisyti klaidas“. Kiti klausia: „Laimėjau vieną turnyrą, dabar noriu laimėt kitą turnyrą. Ką daryti?“.

Iš savo mokinių girdžiu, kad atsikelti anksčiau ryte motyvuoja vien tai, kad esi susitaręs su treneriu, dėl tavęs atvažiuoja žmogus, nesinori jo pavesti. Trenerių grafikai įtempti, todėl jei pradėsi praleisti treniruotes, tavo laiką užims kiti mokiniai. Dėl to visi elgiasi atsakingai.

Jaunus žmones gali motyvuoti ir papildomos mokslo galimybės, kurių gali atverti tenisas. Baigus 12 klasių Lietuvoje, galima vykti mokytis į kitą valstybę, pavyzdžiui, į JAV su universiteto rėmimu ar nuolaida – studijuoti ir žaisti už universiteto komandą.

Pasauliniai teniso turnyrai garsėja solidžiais priziniais fondais. Kokio lygio žaidėjai gali tikėtis finansinės sėkmės iš teniso veiklos?

Daug uždirbti iš teniso gali tik profesionalus sportininkas, žinomas pasaulyje. Turi būti top žaidėjas pasauliniu lygiu, geriausias savo šaly, kad sulauktum pasiūlymų iš rėmėjų. Lietuvoje tokio lygio žaidėjas yra Ričardas Berankis, galbūt – Laurynas Grigelis.

Vaikų tenise geriausi žaidėjų trejetai savo amžiaus kategorijose yra aprūpinami rėmėjų inventoriumi: raketėmis, kamuoliukais, apranga. Yra finansuojamų ir vaikų teniso turnyrų, geriausiems žaidėjams apmokamos kelionės į turnyrus, viešbutis, maitinimas.

– Į kokius autoritetus lygiuojasi vaikai?

– Toli gražu ne kiekvienas lygiuojasi į konkrečius autoritetus, tačiau be konkurencijos populiariausia teniso žvaigždė tarp vaikų – Šveicarijos tenisininkas Rodžeris Federeris.

– Be ko tenisininkas nebūtų tenisininkas?

– Be meilės tenisui. Jei nemylėsi šio sporto, bus sudėtinga pasiekti gerų rezultatų. Turi labai mėgti tai, ką darai. Tuomet į pagalbą ateis viskas, kas įmanoma.

Ačiū už pokalbį.