Ledi Frances Isabella Sophia Mary Moloney gyvenimas buvo kupinas kontrastų. Ji gimė aristokratų šeimoje – motinos prosenelė buvo Hapsburgų princesė, tėvas Henry‘is Owenas Lewisas turėjo didžiulį dvarą Monachano grafystėje, Inishkeene.

1873 m. Londone, Marylebone rajone gimusios Frances gyvenimas iš pradžių nesiskyrė nuo jaunų jos socialinio sluoksnio moterų gyvenimo – vaikystėje namuose ją mokė guvernantė, 1891 m. ji buvo pristatyta karaliaus rūmuose.

Hanoverio karalius Jurgis V buvo dažnai svečiuodavosi šeimos namuose, jis buvo Frances sesers Fredericos krikštatėvis.

Didžiausi netikėtumai prasidėjo jau antroje Frances gyvenimo pusėje.
Frances buvo giliai tikintis žmogus. Vidurinį išsilavinimą ji įgijo Šventosios širdies vienuolyne Anglijoje, Hove. Vienuolės pačios tvarkėsi – mokė mokykloje, augino daržoves, sodino gėles. Veikiausiai mergaitei padarė įspūdį toji nepriklausomybės ir visuomeniškumo dvasia.

1897 m. Ji ištekėjo už našlaujančio kapitono – sero Alfredo Moloney, kuris iki 1900 m. buvo Priešvėjinių salų (angl. Windward Islands) valdytojas, paskui – Trinidado ir Tobago valdytoju iki 1904 m., kai išėjo į atsargą. Tada šeima gyveno Anglijoje iki pat Alfredo mirties 1913 m. 1914 m. Frances atvyko į Dubliną – prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ten atvyko 2 000 pabėgėlių iš Belgijos. Dalį jų apgyvendino prieglaudose. Frances įsitraukė į būsto pabėgėliams paieškos kampaniją.

1918 m. Frances nuėjo į tėvo Johno Blowicko paskaitą, kurioje jis pasakojo apie naujas misijas į Kiniją. Kartu su vienuoliu jie nutarė įkurti naują – Šv. Kolumbano seserų misionierių kongregaciją.

Frances iškelti kongregacijos tikslai rodė jos pasiryžimą: „Kongregacijos siekis – skleisti geraširdiškumą, įvairiems galintiems atsirasti poreikiams privalu dėti visas įmanomas pastangas.“

45 m. amžiaus Frances buvo pasirengusi pradėti naują gyvenimo etapą už tūkstančių mylių nuo gimtųjų namų.

Frances dalyvavo praktiškuose intensyviuose mokymuose – ruošėsi misionierės gyvenimui. Ji baigė pribuvėjų mokymus, bendruosius slaugių mokymus 1919 – 1921 m., tropinės medicinos kursus Londone ir kt.

1921 m. iš Romos buvo gautas leidimas steigti kongregaciją, 1926 m. Co Clare buvo įsteigtas noviciatas. 1926 m. Frances išvyko į Kiniją. Tuo metu būdama jau 52 m. amžiaus Frances gavo sesers Mary Patrick vardą.

1926 m. lapkritį ji atvyko į Hanjango provinciją. Hanjange buvo ginklų gamykla „Hanjang Arsenal“, joje buvo gaminami ginklai antikolnijinio ir antikrikščioniškojo skilimo „Boxer Rebellion“ dalyviams. Regione vis dar vyko susirėmimai, o „Hanjang Arsenal“ ginklai buvo naudojami Pirmoje šiaurės ekspedicijoje – žygyje prieš pietuose įsikūrusius komunistus.

1931 m. patvino Jangdzės upė, kilo humanitarinė krizė, nusinešusi dviejų milijonų žmonių gyvybes regione, o 25 mln. gyventojų privertusi išsikelti iš savo gyvenamų vietų. Kalbama, kad dėl kilusio bado būta net kanibalizmo atvejų.

Tais metais nuo rugpjūčio iki spalio sesuo Mary Patrick savo vienuolyne suteikė prieglobstį 800 žmonių, kol nuseko upė. Ji taip pat keliavo po regioną, steigė gydymo nuo choleros centrus, kuriuose buvo skiepijama nuo choleros ir nuo raupų.

1936 m. sesuo Mary Patrick buvo išrinkta trečiąja ordino vyresniąja ir grįžo į Airiją. 1939 m. prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas nesumažino jai noro keliauti ir, nepaisant pavojų, ji vyko į Filipinus, į Kiniją ir į JAV rinkti labdaringų lėšų.

1940 m. keliaujant atgal į tėvynę buvo pašautas ir nuskandintas keleivinis garlaivis, kuriuo ji plaukė. Moteris liko gyva, devynias valandas plūduriavo su gelbėjimo liemene už 400 mylių nuo Škotijos kranto. Galiausiai likusius gyvus garlaivio keleivius išgelbėjo pro šalį plaukiantis anglių laivas – 67 m. motinėlės Mary Patrick įkėlė į laivą su anglių kibiru.

Nei potvynis, nei badas, nei laivo sudužimas nesustabdė motinėlės – ji ir toliau aktyviai dalyvavo savo ordino veikloje, išsiuntė dvi seseris iš keturių į Dublino universitetą studijuoti medicinos, vos tik Vatikanas panaikino draudimą vienuolėms siekti medicininio išsilavinimo.

Iki 1952 m. ji buvo savo ordino vyresnioji. Vienuolė mirė sulaukusi 86 m., pelniusi nenuilstančios kovotojos už žmonių gerovę reputaciją.