Tikrasis Nellie Bly vardas – Elizabeth Jane Cochran. Ji gimė Amerikos pilietinio karo metais Pensilvanijoje, miestelyje, pavadintame jos giminės garbei – Cochran’s Mill. Ji buvo Roberto Cochrano, kuris atvyko į JAV iš Derio paskutinį 18 a. dešimtmetį, anūkė. Tėvas buvo sėkmingai karjerą darantis teisininkas, deja, jis tragiškai žuvo, kai Elizabeth buvo vos šešeri, tada šeimą užgriuvo finansiniai sunkumai.
Elizabeth buvo pasiryžusi išgarsėti – 19 m. ji jau buvo žurnalistė, rašytoja. Trumpai padirbusi „Pittsburgh Dispatch“ (čia ji rašė pasivadinusi Nellie Bly pseudonimu), ji įsidarbino „New York Worl“ ir išdirbo šiame leidinyje 11 metų. Čia ji susipažino su laikraščio savininku, vadovu Josephu Pulitzeriu, kurio vardo premijos teikiamos rašantiesiems. Jis paskatino ją rašyti jausmingas istorijas, kurios skatintų laikraščio populiarumą. Nellie Bly dažnai žengdavo ten, kur dauguma žurnalistų būtų pabijoję kelti koją. Dauguma jos straipsnių sulaukė didelio populiarumo ir neretai sukeldavo visuomenės pasipiktinimą prieš jos aprašomas neteisybės.
Apsimetė beprote
Pirmas sensacingas jos straipsnis buvo apie žiaurų elgesį su pacientais Blakvelio salos psichikos ligonių prieglaudoje moterims. Ji pati apsimetė psichiškai neįgalia, kad patektų į prieglaudą.
Žurnalistė 10 dienų praleido uždaryta prieglaudoje, o vėliau parašė, kaip gydytojai ir slaugės piktnaudžiauja savo padėtimi:
„Jie suleidžia tokia dideles dozes morfijaus ir chloralio, kad pacientės pašėlsta. Mačiau pacienčių, kurioms po vaistų siaubingai norėjosi gerti, o seselės neduodavo joms vandens. Girdėjau, kaip moterys visą naktį maldavo bent lašo vandens, tačiau joms jo nedavė. Pati tol verkiau ir prašiau vandens, kol burna taip išdžiūvo, kad nebegalėjau kalbėti.“
Kai išaiškėjo, kaip lengvai žurnalistei pavyko apgauti medikus, ir po straipsnyje parašyto baisaus elgesio s ligonėmis Blakvelyje buvo atliktas tyrimas, o Nellie Bly tapo garsenybe. Per ateinančius 10 metų ji atskleidė daugybę pažeidimų miesto kalėjimuose, gamyklose, našlaičių prieglaudose ir socialiniuose būstuose. Žurnalistė atlikdavo savo tyrimus pakeitusi išvaizdą, prisidengusi svetima pavarde.
Nuotykių ieškotoja
Pats garsiausias Nellie Bly nuotykis – 1889 m. kelionė aplink pasaulį. Žurnalistė užsibrėžė pagerinti garsaus Juleso Verne‘o romano „Aplink pasaulį per 80 dienų“ veikėjo rekordą, o J. Pulitzeris ją karštai palaikė, nes suprato, kokį populiarumą tai atneš laikraščiui.
Ekspedicija iš tiesų sulaukė didžiulio susidomėjimo ir greitai žurnalistei teko varžytis ne tik su laiku, bet ir su konkurente – Elizabeth Bisland iš „Cosmopolitan“, kuri patraukė į kelionę priešinga kryptimi, tikėdamasi aplenkti Nellie Bly.
„New York World“ kasdien spausdino straipsnius apie jos kelionę, kurios metu ji apsilankė Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje (čia susipažino su rašytoju Julesu Verne‘u), Italijoje, Egipte, Šri Lankoje, Malaizijoje, Singapūre, Kinijoje, Japonijoje, kol galiausiai grįžo į JAV.
Nellie Bly parvyko į San Fransiską dviem dienomis anksčiau, nei buvo planuotą, o J. Pulitzeris užsakė traukinį specialiai jai parvežti į Čikagą. Traukinį pavadino „Panelės Nellie Bly ypatingasis“. 1890 m. sausio 25 d. triumfuojanti keliautoja grįžo į Nająją Džerį ir buvo sutikta minios žmonių. Kelionė aplink pasaulį truko 72 dienas, 6 valandas, 11 minučių ir 14 sekundžių – buvo pasiektas naujas pasaulinis rekordas.
Varžovė atsiliko ne tiek jau daug. E. Bisland pavėlavo į garlaivį, išplaukiantį iš Sautamptono, todėl buvo priversta sėsti į lėtesnį garlaivį iš Kovo. Ji grįžo beveik keturiomis dienomis vėliau.
Nellie Bly pasiekimą šventė visame pasaulyje, netgi buvo sukurtas populiarus stalo žaidimas. Vėliau ji parašė populiarią knygą „Aplink pasaulį per 72 dienas“, o E. Bisland visi greitai pamiršo.
Ironiška, kad dvi varžovės galiausiai susitiko amžinojo poilsio vietoje – jos abi palaidotos Woodlawn kapinėse Bronxo rajone, Niujorke.
