Mokslų daktarė Jess Wade, Londono imperijiniame koledže apsigynusi daktaro disertaciją iš plastiko elektronikos, toliau tęsia savo misiją, kurios tikslas – įtraukti į „Wikipedia“ puslapius kuo daugiau mokslo srityje dirbančių moterų. Tačiau atlikdama šį darbą ji pabrėžia esminę mokslininkių problemą – įrodymų, kad jos dirba, stoką, rašo „The Guardian“.
„Tam, kad merginos būtų įtrauktos į mokslinį darbą, dedama daug energijos, entuziazmo ir pinigų. Tačiau nė viena tokia iniciatyva nėra paremta įrodymais ir nė viena iš jų neveikia. Tai taip nemoksliška, jog esu tikrai nustebusi“, - teigė J. Wade.
Iš tokių rinkodaros kampanijų kaip „EDF Energy“ konkursas „Pretty Curious“ ar IBM „Hack A Hair Dryer“ kampanija mes to nesužinotume, tačiau egzistuoja daug tyrimų, iš kurių mokslo šalinininkės gali semtis įkvėpimo. Mes žinome, pavyzdžiui, kad pavyzdiniai žmonės atlieka esminį vaidmenį, vystantis mergaičių ir moterų interesams. Organizacijos „Girlguiding UK“ studijos yra parodžiusios, kad merginos vertina pavyzdines moteris ir tokių pavyzdžių stoka gali atbaidyti jas nuo tokių sričių kaip inžinerija. Psichologė Penelope Lockwood taip pat nustatė, kad moterims reikia pavyzdinių mokslininkių, kurios iliustruotų, jog sėkmė yra pasiekiama.
Pildydama „Wikipedia“ naujais puslapiais, J. Wade plečia moterų, kurios pristatomos vienoje labiausiai skaitomų pasaulio svetainių, skaičių. Tai kilni misija, papildanti tokius projektus kaip „TrowelBlazers“, išryškinantį archeologijos, paleontologijos ir geologijos srityse dirbančias moteris, ar „Ada Lovelace Day“ – kasmetinę mokslininkių šventę, kurią įsteigė šio straipsnio autorė Suw Charman – Anderson ir kurios metu per pastaruosius 10 metų buvo surengta daug „Wikipedia“ redagavimo maratonų.
Mokslo srityje dirba tiek daug nuostabių ir įkvepiančių moterų, kad sunku atrinkti vos keletą iš jų. Tačiau šios penkios moterys dėl savo darbų ir pasiekimų gali tapti puikiais pavyzdžiais mums visiems.
Dorothy Crowfoot Hodgkin
Dorothy Crowfoot Hodgkin, laimėjusi mokslo srities Nobelio premiją, buvo viena pirmųjų mokslininkių, kuri pasitelkė Rentgeno spindulių kristalografiją, kad atskleistų antibiotikų, vitaminų ir baltymų, pavyzdžiui, cholesterolio, penicilino, vitamino B12 ir insulino, struktūrą. Jos dėka Rentgeno spindulių kristalografija įsitvirtino kaip geriausias būdas daugelio biologinių molekulių savybėms ir funkcijoms tirti. D. Crowfoot Hodgkin suprato kompiuterių svarbą ir į savo komandą buvo pasikvietusi daug programuotojų. 1959 metais ji įtikino Oksfordo universitetą įsigyti kompiuterį „Mercury“. 1964 metais ji buvo apdovanota Nobelio chemijos premija
Patricia Bath
Mokslų daktarės Patricios Bath medicininis aparatas „Laserphaco Probe“ yra skirtas kataraktai gydyti. Tai viena pagrindinių akių ligų, sukelianti aklumą. 1981 metais P. Bath pradėjo kurti šį aparatą, jam panaudodama ne ultragarsą, bet lazerį – dėl to gydymo procesas tapo mažiau invazinis, greitesnis ir tikslesnis. 1988 metais P. Bath užpatentavo savo idėją, tapdama pirmąja afroamerikiete moterimi, gavusia medicininį patentą. „Laserphaco Probe“ taip pat šalina žuvusias ragenas. P. Bath šiuo aparatu yra grąžinusi regėjimą moteriai, kuri buvo apakusi daugiau kaip 30 metų.
Tu Youyou
Profesorė Tu Youyou yra farmacijos chemikė, 2015 metais laimėjusi Nobelio medicinos premiją už tai, kad atrado vaistus artemizininą ir dihidroartemizininą. Jos vaistai padėjo išgydyti 200 mln. maliarija sergančių žmonių ir išgelbėjo milijonus gyvybių. Ieškodama vaistų nuo maliarijos, 1967 metais Tu Youyou pradėjo tyrinėti daugiau kaip 2 tūkst. žolinių receptų. Pasiekti persilaužimą jai padėjo tai, kad ruošdama vienamečių kiečių ekstraktą, ji pradėjo naudoti šaltą, o ne karštą vandenį. Po sėkmingų bandymų su gyvūnais Tu Youyou savo noru tapo pirmąja šių vaistų tyrimų su žmonėmis dalyve.
Eugenie Clark
Mokslų daktarė Eugenie Clark, pelniusi pravardę „Shark Lady“, įkūrė ir vadovauja „Mote Marine“ laboratorijai Floridoje. Ji taip pat yra produktyvi ir įkvepianti knygų autorė. E. Clark yra įrodžiusi, kad rykliai gali išmokti paprastų užduočių, yra atradusi, kad bepelekiai, arba kanapėtieji jūrų liežuviai, dar vadinami Raudonosios jūros Mozės liežuviais (lot. Pardachirus marmoratus), išskiria efektyvų ryklių repelentą ir paneigė įsitikinimą, kad rykliams būtina plaukti, kad jie galėtų kvėpuoti. E. Clark jūrų biologijos tyrinėjimams pasitelkė nardymą su akvalangu ir savo mokslinį darbą tęsė net išėjusi į pensiją. Ji išmoko valdyti povandeninį laivą, kai jai buvo 87 metai.
Yvonne Brill
Per 7-ojo dešimtmečio kosmoso lenktynes Yvonne Brill išrado lengvesnę, tikslesnę ir lankstesnę varymo sistemą ryšių palydovams. Hidraziną – raketinio kuro komponentą, kuris skildamas nuo katalizatoriaus išskiria karštį – ji sujungė su rezistoriniu reaktyviniu varikliu (angl. resistojet) – varytuvu, kuris įkaitina raketinį kurą, jį išgarina ir sukuria varomąją jėgą nuo dujų plėtimosi. Prašymą užpatentuoti savo elektroterminį hidrazino varytuvą ji padavė 1967 metais, tačiau patentas buvo išduotas tik 1974 metais. Jos išradimas buvo išbandytas dar vėliau – 1983 metais. Dabar jis yra tapęs šios pramonės standartu.
Kai vis daugiau ir daugiau įmonių pripažįsta, kad joms trūksta tokių talentų, nes moterys nedrįsta siekti karjeros tiksliųjų mokslų srityje, tvyro pagunda skirti pinigus rinkodaros kampanijomis ir triukams. Tačiau iš tikrųjų įmonės turėtų laikytis griežtesnio, įrodymais grįsto požiūrio ir dirbti bei finansuoti tas mokslininkes, kurios jau žino, kas yra veiksminga, o kas – ne.
Merginoms ir moterims nereikia gudrybių, kad jos ateitų į mokslų sritį – joms reikia nuolatinės prieigos prie šaltinių, įkvepiančių pavyzdinių mokslininkių ir palaikymo.
