„Pirmą kartą į sporto klubą su mama nuėjau dar būdama vienuolikos. Visuomet mėgavausi aktyvia veikla, tačiau 17-os tai tapo kone manija. Norėjau būti kaip tos lieknos merginos žurnaluose, kurios atrodė tokios sveikos, laimingos ir gražios“, – pasakoja R. Frey.

Jauna moteris prisimena, kad visuomet stengėsi gauti aplinkinių pritarimą dėl visko, ką daro, siekė pelnyti pripažinimą ir taip užglaistyti savo kompleksus: „Mano draugės pradėjo laikytis dietų, pasekiau jų pėdomis ir išbandžiau sulčių dietą bei ėmiau intensyviai sportuoti. Šešis kartus per savaitę eidavau į sporto klubą, o vėliau dar išeidavau pabėgioti. Stengiausi kuo mažiau valgyti ir kuo daugiau sportuoti.“

Susipažinusi su būsimu vyru R. Frey pasuko kultūrizmo keliu. Moteris ėmė dar intensyviau sportuoti, per mėnesį ilsėdavosi vos keletą dienų.

„Visi mano vyro draugai draugavo su bikini kategorijos sportininkėmis, kurios buvo stulbinančiai gražios ir laikėsi griežtos disciplinos. Buvimas kultūrizmo pasaulyje leido man pasijusti kažkieno dalimi: mes kartu išgyvenome sunkias dietas ar kartu kartais palūždavome. Tiesa ta, kad mano valgymo sutrikimai niekur nedingo, tiesiog pasireiškė kitu būdu. Nors iš pradžių visi skatino mane valgyti kuo daugiau, tačiau vėliau vėl ėmiau atsisakyti kai kurių maisto produktų, kad greičiau išvysčiau rezultatus.

Mano norą būti liekna pakeitė noras būti raumeninga. Norėjau, kad matytųsi mano pilvo presas, venos, liaunos rankos. Tapau dar labiau apsėsta, skaičiavau kiekvieną kaloriją, o savaitgalius praleisdavau ruošdama vištieną, neturėjau jokio socialinio gyvenimo. Jei „nusidėdavau“, tai pasiekdavo tokį lygį, kad kitą dieną vietoje darbo eidavau į sporto klubą ir kitas tris dienas laikydavausi griežtos dietos. Man ėmė slinkti plaukai, lūžinėjo nagai, oda tapo sausa ir ją nuolatos bėrė, dingo mėnesinės“, – prisimena moteris.

Nors R. Frey itin stengėsi dėl atletiško kūno, tačiau pripažįsta, kad niekuomet nebuvo juo patenkinta. Svoris krito, kūnas keitėsi, tačiau to niekada nebuvo gana. „Aš niekuomet nemaniau, kad galėčiau dalyvauti kultūrizmo varžybose, nesijaučiau tam tinkama, tačiau visuomet treniravausi taip, lyg varžyčiausi“, – prisimena ji.

Moteris pripažįsta skaudžiai reaguodavusi ir į aplinkinių ar šeimos norą pasikalbėti apie jos būseną. Ją užklupdavo nevaldomi valgymo priepuoliai, tačiau po to, kai vieno tokio priepuolio metu ją užtiko vyras, K. Frey nusprendė kardinaliai pakeisti gyvenimą.

„Pasisamdžiau trenerį, kuris su manimi dirbo šešis mėnesius ir padėjo man priaugti numestą svorį. Tuomet visiškai nesportavau daugiau nei du mėnesius. Jaučiausi tarsi visas mano darbas ėjo veltui, o grįžusi į sporto klubą buvau silpna ir praradusi viltį, tačiau kiekvieną dieną pabudusi nuspręsdavau bandyti save priimti tokią, kokia esu. Daugiau jokios savikritikos ar noro būti kažkuo daugiau nei esu. Iš pradžių buvo labai sunku, tačiau po kelių mėnesių, kuomet daugiau valgiau ir ne taip intensyviai sportavau , ėmiau jausti, kad pradedu priimti ir vertinti savo kūną“, – pasakoja K. Frey.

Moteris prisimena socialiniuose tinkluose nustojusi sekti kūno rengybos žvaigždes ir modelius – jas pakeitė tinklaraštininkės, kalbančios apie meilę savo kūnui ir sau.

„Kai vėl ėmiau sportuoti, mano treniruotės nebuvo tokios intensyvios, tačiau po metų ėmiau jaustis gerokai stipresnė nei bet kada. Ryte atsikeldavau energinga ir pasiruošusi dienai, tai man buvo visai naujas jausmas“, – sako ji.

Dabar K. Frey treniruotės apima visą kūną, moteris neskaido treniruočių skirtingoms raumenų grupėms bei maitinasi intuityviai. „Stengiuosi į kiekvieną valgį įtraukti baltymų, tačiau mano patiekalai kasdien atrodo vis kitaip. Dabar esu apkūniausia, kokia esu kada nors buvusi, tačiau dar niekada nebuvau tokia laiminga. Raumeningas ir lieknas kūnas nepavertė manęs nei laiminga, nei sveika“, – sako moteris.