A. Grigorjevas nevengė savo paties sukurtų sąvokų, paaiškindamas, jo teigimu, akivaizdžias tiesas – kas valdo kapitalą, tas diktuoja ir taisykles. Tendencijų analitikas, įvesdamas ir dar vieną sąvoką „chebrarchatas“ sako, jog nepaisant to, kad moterys vis dažniau kyla karjeros laiptais, valdančiose, akcininkų, direktorių, vadovų pozicijose vis dar sėdi vyrai, kurie palaiko ir remia vieni kitus.
Ir visai nesvarbu kokia pasiekusi, sėkminga, išsilavinusi ir įdomi gali būti moteris – visuomenė vis tiek pirmiausiai yra linkusi įvertinti vyrą. Jis pateikia pavyzdį iš Holivudo, kalbėdamas apie vieną iš žymių porų – aktorių George Clooney ir jo žmoną Amal.
Nepaisant to, kad ji yra žmogaus teisių advokatė, aktyvistė, dėstytoja ir filantropė, už viso gyvenimo pasiekimus yra apdovanojama ne ji, o jos vyras aktorius. Nors yra gausu moterų valdančiose, reikšmingose, šalis ir pasaulį keičiančiose pozicijose, vyrai vis dar išlieka kultūriniu idealu, o geidžiamiausios charakterio savybės vis dar pirmiausia yra asocijuojamos su jais.
Andriaus Grigorjevo pateikta statistika verčia susimąstyti: moterų valdomos įmonės gali sugeneruoti 35% daugiau grąžos, bet nepaisant to, jos yra 41% mažiau linkusios galvoti apie savo verslo steigimą ir tikėti savo įgūdžiais.
Anot jo, taip yra dėl to, kad šiuolaikinė visuomenė vis dar nesupranta, kad pagrindinis uždavinys - suteikti vienodas galimybes siekti tikslų. Ir tai daryti nepriklausomai nuo lyties. Vis dėlto, ką jau kalbėti apie tikslus, kai net ir lūkesčiai šiuolaikiniam vyrui ir moteriai skiriasi lyg diena ir naktis. Pasak Andriaus, 21-ojo amžiaus moteriai nebeužtenka sėkmingai vaidinti vieną - šeimos žmogaus ar karjeristės vaidmenį. Kiekviena moteris reklamų ir šiuolaikinių stereotipų yra spaudžiama būti viskuo – sėkminga mama, verslininke, dailiai atrodančia, pasitempusia, sportiška, laiminga. Tuo tarpu vyrams užtenka būti bent jau kažkuo – sėkmingu nors vienoje srityje. Ir to pakaks.
Tendencijų stratego įsitikinimu, mūsų kultūroje vyrams yra labiau atleidžiamas agresyvumas. Nuo vadybos susitikimo iki komandinio darbo – vyras visada gali leisti sau būti daugiau, su daug kuo nesutikti ar atvirai prieštarauti. O jeigu tą patį daro moteris, jai iškart yra priskiriama vyriško elgesio reikšmė – ji elgiasi, kaip vyras.
A.Grigorjevo manymu, lūžis įvyks, kai moterys negalvos, kaip perimti vyriškas savybes, kaip supanašėti su vyrais lyderiais, kad sugebėtų būti sėkminga. Tam reikia keisti net naudojamą kalbą.
