V. Markevičienės nuomone, visuose santykiuose – ar būnat kartu, ar išsiskyrus – labai svarbu save įvertinti, mylėti save. Tas padeda išgyventi ir išsiskyrimą.

„Jei tik moteris savęs nemyli, tai labai matoma tiek jos elgesyje, tiek laikysenoje, tiek ir nuotaikoje. Atitinkamai į ją reaguoja aplinkiniai. Vos tik moteris išsitiesia, pasipuošia, aplinkiniams atrodo pasitikinti ir laiminga, požiūris į ją bus kitoks, o ir ji pati savimi didžiuosis“, – sako Vilmantė.

Tikriausiai kiekviena moteris bent kartą gyvenime yra patyrusi tą jausmą, kai ją palieka brangus žmogus – kokie pirmieji žingsniai, kaip sau padėti, pataria psichoterapeutas Andrius Kaluginas.

„Į mane dažnai kreipiasi žmonės dėl tokių situacijų ir skaudžių išgyvenimų. Taigi, daug su tuo dirbu“, – sako jis.

Jau daugiau nei dešimt metų poras konsultuojantis specialistas atkreipia dėmesį, kad šie žingsniai – tam tikras „išgyvenimo“ algoritmas, kai kiekvieną žingsnį reikia atlikti nuosekliai, vieną po kito, ir tik išgyvenus vieną judėti prie kito.

1. Įsitikinkite, ar „palikimas“ yra tikras. Geriausia tą pačią dieną, kai išgirstate, kad jus palieka (arba ne vėliau nei per tris dienas.) įsitikinti, ar partnerio ketinimai yra labai rimti ir pakankamai pagrįsti. Ar dar yra sąlygų, kurioms esant, galite ir toliau likti kartu. Svarbiausias dalykas šio pokalbio metu – stengtis išgirsti ir išklausyti partnerį, suprasti jo logiką, argumentus. Nesižeminkite, nepulkite į ašaras, nemaldaukite jūsų nepalikti. Daugiau turi kalbėti partneris, jis turi paaiškinti poziciją, kodėl nori jus palikti. Šiame – kalbėjimosi – etape poros dažnai randa sprendimą, kaip visgi likti kartu. Pavyzdžiui, skirti vienas kitam daugiau laiko, susirasti naujų draugų, mažiau pavydėti ir kontroliuoti ar panašiai – kažką realaus ir įmanomo.

2. Oriai ir garbingai priimkite situaciją. Jeigu pirmojo žingsnio metu neišaiškėjo dalykų, kurie vėl galėtų sujungti porą, seka antrasis žingsnis – oriai priimti ir gerbti partnerio sprendimą. Tiesiog priimti ir pabandyti su tuo susitaikyti. Kitaip tariant, po pirmojo pokalbio, nereikia antro, trečio, ketvirto pokalbio – nereikia partnerio terorizuoti. Pasistenkite priimti partnerio sprendimą garbingai. Šiuo metu svarbiausia pripažinti savo emocijas. Mes pykstame, bijome, arba mums labai liūdna, arba jaučiamės pasimetę. Normalu yra išgyventi tokias slogias ir sunkias emocijas, jeigu mus palieka. Taigi, pirma, mes pripažįstame partnerio pasirinkimą, antra – savo emocijas, kokios jos bebūtų. Tai laikas, skirtas kelias savaites „pabūti su savimi“, priimti save. „Neapkraukite“ artimųjų, draugų – jei reikia „išorinio pagalbininko“, išsikalbėkite, pavyzdžiui, su kunigu, mažai pažįstamu žmogumi, išsipasakokite socialiniuose tinkluose ir pan. Išsiverkite. Išsikeikite, jei norite. Išdėkite buvusį partnerį į „šuns dienas“.

3. Nauji norai ir svajonės – be „eks“. Kai jau pavyko priimti (nesakome – „susitaikyti“) partnerio sprendimą oriai ir garbingai, ateina laikas nukreipti žvilgsnį nuo savo emocijų į situacijos analizę. Tai laikas, kai mes „būname su savimi“ ir išsiaiškiname, ko mes iš tikrųjų norime. Ko mergina nori iš tolesnio gyvenimo, ko ji nori šiandien, ko ji nori rytoj? Ko ji tikisi po mėnesio, ką nori pasiekti per metus? Jeigu norai, kurie ateina į galvą – šios dienos, šio vakaro, šio savaitgalio, šio pusmečio – yra įkyriai „sulipdyti“ su (buvusiu) vaikinu ir nematote ateities be jo, net nesugebate sugalvoti svajonės be jo, kyla rizika „įstrigti“ šiuose santykiuose. Pavyzdžiui, mergina sako: „noriu, kad mes vėl būtume kartu ir važinėtume dviračiais po Nidą“. Jei nepavyksta sugalvoti norų, kuriuose nebūtų (buvusio) partnerio, rekomenduojama kreiptis į psichologą.

4. Daugiau draugų ir veiksmo! Šis žingsnis dažnai maišomas su antruoju, tačiau yra tik ketvirtasis. Išgyvenę pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį etapus, galime susitikinėti ir bendrauti su mums artimais ir svarbiais žmonėmis – socializuotis plačiąja prasme. Svarbu: jūs turite siūlyti draugams, ką galite aktyviai nuveikti kartu. Pavyzdžiui, einame į kiną arba pabėgiojame parke. Psichologų terminais tariant, tai turi būti „veiksmų socializacija“, o ne tik „verkimas ant peties, koks aš esu nelaimingas“ ir aukos vaidmens prisiėmimas. Jūs turite kažkur eiti su draugais, kažką aktyvaus daryti. Ir, žinoma, kalbėtis, tačiau ne daugiau 50 proc. laiko apie tai „kokia aš nelaiminga, nes mane paliko, ką aš dabar darysiu toliau...“ (ko norite iš ateities – jau turėjo būti nuspręsta), likusį laiką skirkite draugų interesams ir pomėgiams. Šiuo metu išgirsite daug patarimų, kaip elgtis toliau – žmonės mielai dalijasi savo patirtimi. Tik nepulkite visų tų patarimų įgyvendinti! Tik pasimesite... Kiekvieno istorija yra unikali ir kiekvieno kelias yra unikalus.

5. Širdžiai miela veikla. Penktasis patarimas, kuris yra gerai žinomas ir dažniausiai dalijamas – rasti sau mielą veiklą. Tai gali būti laisvalaikio veikla, vadinamieji hobiai, gali būti profesinė veikla, darbas. Tai padeda grįžti į „normalų“ gyvenimą arba išbandyti naujus dalykus, kurių anksčiau nedarėte. Lankykite chorą, jei norėjote dainuoti, megzkite, siūkite, sportuokite, lankykite šokių ar dailės studiją. Paslaptis paprasta: širdžiai miela veika padės tik tada, jei sąžiningai nuėjote pirmuosius keturis žingsnius.

Itin aktualus klausimas – o kada ateina laikas naujiems santykiams?

Pasirengimas naujiems – ilgalaikiams santykiams – didžiąja dalimi priklauso nuo patirtos po išsiskyrimo psichologinės traumos ir krizės rimtumo. Pavyzdžiui, kiek smarkiai yra pažeisti kertiniai įsitikinimai apie vyrus, santykius, save; ar neatsirado tvarus polinkis į destruktyvų elgesį; kiek sėkmingai yra išgyventas pasitikėjimo praradimas bei aukos sindromas ir panašiai. Geriausiai tai padės įvertinti profesionalus psichologas.

Tačiau svarbiausia, kad sutaptų šie požymiai:

1. Mintis, prisiminimai apie savo buvusįjį netrunka ilgiau nei kelios minutės per savaitę (įskaitant, kad jūs nelyginate kitų su juo);
2. Yra pilnai atsistačiusi savivertė ir atgijęs pasitikėjimas savimi;
3. Yra tvarus noras kurti naujus ilgalaikius santykius ir jūs gerai žinote, kokie jie turėtų būti.

Beje, trumpalaikių santykių, nuotykių etapas yra pageidautinas, bet nėra būtinas einant į naujus rimtus santykius.