Tiesa, buvo ir nemažai baugių aspektų – Amerikoje vyko politiniai ir socialiniai neramumai, įsisiūbavo Šaltasis karas. To meto vyrų mados iš dalies atspindėjo neramumus. Laikotarpis buvo didelių istorinių permainų metas, daugelis žmonių nebepaisė tradicijų. Dalis moterų dar vadovavosi socialinėmis normomis, bet kitos jau nepakluso valdžiai ir dairėsi tokių pačių vyrų.
Štai kokie vyrų išvaizdos aspektai buvo patrauklūs moterims prieš 50 metų:
Idealus vyro kūnas buvo plonu liemeniu ir visiškai be raumenų
Vien pažvelgus į superherojų evoliuciją akivaizdu, kaip keitėsi idealaus vyro kūno samprata. 1966 m. aktorius Adamas Westas vaidino garsųjį veikėją Betmeną. Aktorius buvo tvirto kūno, tačiau be pūpsančių raumenų, su kuriais šiais laikais mums asocijuojasi superdidvyriai. „Jo paprastas pilkos ir juodos spalvos kostiumas tik pabrėžė, kokio eilinio stoto buvo vyras, nuolat gelbėdavęs visą miestą“, – rašė leidinys „The Atlantic“. Nepaisant eilinio, A. Westas per dieną tapo sekso simboliu.
Šiuolaikiniai didvyriai neįsivaizduojami be ištreniruoto pilvo preso. Beno Afflecko įkūnytas Betmenas toli gražu nepanašus į A. Westo veikėją.
Juodaodžių politinį išsilaisvinimą simbolizuojančios šukuosenos
Progresyvioms septinto dešimtmečio pabaigos moterims afrikietiška šukuosena buvau daugiau nei šukuosena. Naujoviškas šukuosenas besirenkantys vyrai įkūnijo dešimtmečio progresą. Baigiantis septintam dešimtmečiui Amerikoje dėl pilietinių teisių judėjimo žymiai pagerėjo afroamerikiečių ir kitų mažumų padėtis. Iki tol afroamerikiečiai arba tiesindavo plaukus, arba kirpdavosi visiškai trumpai. Aktyvistas daktaras Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis manė, kad su konservatyvesnėmis, baltųjų mėgstamomis šukuosenomis juodaodžiai turės daugiau šansų, kovojant už pilietines teise. Tačiau daugeliui jaunų žmonių tokis pasyvi taktika nepatiko – jie ėmė auginti plaukus.
Pensilvanijos universiteto Socialinės politikos ir praktikos mokyklos vadovas Chadas Dionas Lassiteris teigė, kad daugeliui juodaodžių ilgesnių plaukų šukuosenos buvo hipervyriškumo, „kietumo“ simbolis nuolatinio engimo ir policijos brutualumo fone.
Septintą dešimtmetį ilgi plaukai buvo maišto, protesto simbolis
Maištingą septintą dešimtmetį išpopuliarėjo ne tik afrikietiškos, bet ir kitokios šukuosenos. Ilgi, tiesūs plaukai irgi tapo kontrkultūros simboliu, kurį pamėgo hipiai. Ilgi vyrų plaukai buvo radikalesnis veiksmas nei ilgi moterų plaukai, bet apskritai ilgi plaukai abiem lytims simbolizavo laisvę ir modernumą.
Be to, iš plaukų ilgio moterys galėjo spręsti, ar vyras pritaria naujovėms, ar yra konservatyvesnis. „Daugeliui vyrų ilgi plaukai, natūralios šukuosenos buvo politinis ir / ar socialinis pareiškimas, kiti kirposi trumpai, norėdami parodyti, kad yra tradiciškesni, konservatyvesni“, – rašė Victoria Sherrow knygoje „Plaukų enciklopedija: Kultūros istorija“ („Encyclopedia of Hair: A Cultural History“).
Britų invazija sužadino meilę britų vyrams
1964 m. grupė „The Beatles“ pirmą kartą atvyko į Ameriką. Leidinyje „Life“ rašyta: (1776 m.) Anglija prarado savo amerikietiškas kolonijas. Praėjusią savaitę grupė „Beatles“ jas susigrąžino.“ Moterys pametė galvas dėl Johno, Paulo, George‘o ir Ringo, įsimylėjo ilgaplaukius vaikinus iš Liverpulio, taip prasidėjo vadinamoji bitlomanija, o po jos – karšta meilė britų vaikinams. „Beatles“ buvo pirma iš daugelio britų muzikos grupių, ėmusių karaliauti radijuje. Jų pėdomis žengė „Rolling Stoves“, „Animals“ ir „Kinks“.
Varžantis su britų muzikinėmis grupėmis buvo įkurta amerikiečių grupė „Monkees“. Tiesa, jos solistas buvo britas Davy Jonesas, taigi nieko stebėtino, kad paauglės ėjo dėl jo iš proto.
Buvo madingas androgeniškas stilius (abiem lytims)
Viena iš priežasčių, kodėl moterys taip žavėjosi „Beatles“ nariais, buvo berniukiškos jų šukuosenos. Ilgesni plaukai tarsi metė iššūkį konservatyvioms normoms apie lyčių vaidmenis ir pan. Ilgesni plaukai buvo subtiliai rodoma pagarba moterims, o jos tai pastebėjo ir vertino, nes pačios siekė didesnės nepriklausomybės.
Andogenišką stilių rinkosi ne tik „Beatles“ nariai. Bėgant metams, vyrai vis dažniau teikdavo pirmenybę neutralesniam stiliui, o ne kostiumui su kaklaraiščiu. Kita septinto dešimtmečio ikona – Davidas Bowie toliau populiarino androgenišką įvaizdį – iki šiol prisimenami jo įvairūs, kartais net akį rėžiantys kostiumai. Androgeniškas stilius patiko ir moterims, taigi riba tarp vyriškų ir moteriškų stereotipų darėsi vis blankesnė.
„Keitėsi ne tik išvaizda. Apskritai mainėsi vyrų ir moterų santykiai, – laikraštyje „Chicago Tribune“ 1968 m. rašė Everettas Mattlinas. Romanuose, spektakliuose, kino ir televizijos filmuose veikiausiai atsispindėjo gyvenimas – vyrai darėsi silpni, negrabūs, bejėgiai, o moterys stiprios, ryžtingos, dominuojančios... Lyčių pasaulyje viskas apsivertė aukštyn kojomis.“
Muzikantai dažytomis akimis tapo sekso ir maišto simboliu
Vienas ryškiausių septinto dešimtmečio sekso simbolių buvo roko žvaigždės. Baigiantis dešimtmečiui, muzika tapo trankesnė, o garsiausių muzikantų išvaizda ryškesnė.
Širdžių ėdikas Elvis Presley, kuris išgarsėjo šešto dešimtmečio viduryje, buvo vienas iš pirmų muzikantų, ėmusių dažytis akis. Akis pradėjo ryškintis ir Mickas Jaggeris ir „Rolling Stones“. Baigiantis septintam dešimtmečiui makiažu susidomėjo D. Bowie ir galiausiai koncertuose pasirodydavo su viso veido makiažu.
Vyrų dažymasis nebuvo naujovė, kita vertus – tai buvo dar vienas būdas sugriauti tuometines lyčių normas. Be to, šešto dešimtmečio roko žvaigždės padėjo pamatus glamroko judėjimui, kurio atstovai vyrai ne tik pasidažydavo veidą, bet ir vilkėdavo moteriškus drabužius.
Be perstojo rūkyti atrodė žavu
Septinto dešimtmečio vyrai ne tik girtavo, bet ir rūkė tarsi garvežiai. „Per dieną surūkydavau tris–penkis pakelius, – pasakojo Jerry‘is Della Femina. – Visuose susirinkimuose būdavo rūkoma.“ Baigiantis septintam dešimtmečiui buvo puikiai žinoma apie rūkymo pavojus. Jau trečią dešimtmetį medikai ėmė skelbti, kad rūkymas didina vėžio riziką, o šeštą dešimtmetį sąsaja buvo aiški. 1964 m. Chirurgų patariamasis komitetas rūkymo ir sveikatos klausimais pirmą kartą įspėjo visuomenę dėl rūkymo pavojaus.
Nepaisant to, rūkyti cigaretes atrodė žavu ir vyriška, o cigarečių reklamos dar labiau įtvirtino požiūrį, kad rūkymas – vyriškumo požymis. Septinto dešimtmečio reklamose ėmė figūruoti rūkantys tvirti, laiką gamtoje leidžiantys vyrai. Daugelis puikiai atsimena „Marlboro“ reklamų vyrą – seksualų, stiprų ir, žinoma, rūkantį. Jis įkūnijo vyrą, kokiu norėjo būti daugelis vyrų ir šalia kokio norėjo atsidurti moterys.
Madingi vyrai užsiželdindavo ūsus ir barzdas
Barzda ir ūsai septintą dešimtmetį buvo dar vienas būdas parodyti, kad skiriesi nuo konservatyvių vyriškių. Šeštą dešimtmetį barzdos buvo absoliučiai nemadingos, o septintą dešimtmetį suklestėjus hipių kultūrai, barzdos ir ūsai tapo daugeliui moterų patraukliu aksesuaru.
„Hipių barzdos atsirado iš tingumo ir iš noro protestuoti prieš karišką tvarkingumą, taip pat iš polinkio viskam, kas natūralu“, – rašė Carlesas Sune‘as ir Alfonso Casasas knygoje „This Bearded Life“ („Barzdočių gyvenimas“).
Moterims hipėms barzdočiai patiko, bet tradiciškiau, konservatyviau mąstantiems žmonėms jie atrodė neskoningi ir netvarkingi. Hipiai nepatiko ir tuometiniam Kalifornijos gubernatoriui, būsimam Amerikos prezidentui Ronaldui Reaganui, jis sakė, kad hipiai atrodo lyg Tarzanas, vaikšto kaip Jane, o nuo sklinda kvapas lyg nuo gepardo.
Konservatyvus vyriškumas daliai visuomenės buvo norma, stiprumo požymis
Hipių judėjimas buvo didelė kontrkultūrinė revoliucija, kita vertus, ne visi pritarė jų mantrai apie taiką, meilę ir lygybę. Septinto dešimtmečio pabaigoje JAV buvo einama link žmonių lygiateisiškumo, ypač kalbant apie lyčių lygybę. Bet dalis vyrų nesidžiaugė, kad kvestionuojami susiklosčiusios lyčių normos. Buvo ir moterų, pritariančių tradiciniam lyčių vaidmenų pasiskirstymui, kai šeimos galva buvo vyras. Joms vyro dominavimas buvo ne tik natūralus, bet ir geidžiamas dalykas, taigi jos norėdavo tomis pačiomis vertybėmis tikinčio vyro.
Aštunto dešimtmečio pradžioje dėl priešiškos reakcijos į feminizmą kilo antifeministinių judėjimų. Šie judėjimai traukė konservatyvų vyrų ir moterų vaidmenų pasiskirstymą palaikiusius abiejų lyčių atstovus. Tuo laikotarpiu vienos moterys ėjo į piketus už lygias teises, o kitos kaltino feminizmą dėl tariamo moterų paklydimo ir dėl to, kad atitraukia moteris nuo žmonos ir motinos pareigų atlikimo.
