Ji ragina žmones nuolat (ne kartais) kelti sau uždavinius, ko nors mokytis. Nuodugniai tyrinėkite pasirinktą sritį, kol pajusite įtampą, nuovargį ir net susierzinimą. Juntama įtampa – ženklas, kad smegenyse aktyviai vyksta mąstymo procesai, taigi gerėja kognityviniai gebėjimai.

Psichologė grindžia patarimus vienu atliktu tyrimu – jame dalyvavo 65 m. ar vyresni žmonės, kurių mąstymas buvo tarsi 25 m. jaunuolių. L. Feldman Barrett teigimu, tie žmonės pasižymi tuo, kad kelia sau užduotis, o jaučiamus nemalonius jausmus laiko signalu nepasiduoti, judėti į priekį, užuot sustojus pailsėti.

Profesorė pateikia pagrįstų duomenų apie puikius kognityvinius vyresnio amžiaus žmonių gebėjimus, kita vertus, stinga informacijos, norint susidaryti visapusišką vaizdą.

Ar sumanūs vyresnio amžiaus žmonės yra tie, kurie ignoruoja ar net džiugiai sutinka skausmą, susierzinimą, juntamą dėl intensyvios protinės veiklos? O galbūt yra kitokių priežasčių, kodėl jie skiria tiek laiko ir pastangų, keldami sau iššūkius?

Panašūs argumentai siejami ir su fiziologiniu senėjimu. Ne taip seniai daugelis liaupsino didelio intensyvumo intervalines treniruotes (angl. HIIT), kurių esmė – treniravimasis maksimaliu pajėgumu, darant trumpas poilsio pertraukas. Tokio pobūdžio treniruotėmis siekiama pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą bei sulieknėti.

Amerikiečių mokslininkai Davidas Swainas ir Barry‘is Franklinas iš ODU universiteto Virdžinijos valstijoje išsiaiškino, kad minėtos treniruotės iš tiesų naudingos širdžiai, padeda sulieknėti, bet daugeliui žmonių tokios intensyvios treniruotės silpnina motyvaciją, o kai kam gali būti netgi pavojingos.

Dabar atsiranda tyrimų (pvz., daktaro Jeano Philippe‘o Walhino iš Bato universiteto tyrimas), rodančių, kad mažo intensyvumo stacionarūs kardiopratimai (angl. LISS) ne mažiau veiksmingi nei HIIT, norint sulieknėti. LISS pratimai neabejotinai patrauklesni. O jei jūs mėgausitės treniruote, veikiausiai įdėsite maksimaliai pastangų, nepajusdami diskomforto.

Tai – dviguba nauda, nes, Edo Dienerio ir Micaelos Chan iš Ilinojaus universiteto tyrimo duomenimis, patenkintas savo gyvenimu ir mažai neigiamų emocijų patiriantis žmogus bus sveikesnis, ilgiau gyvens.

Sportavimas iki išsekimo ir susierzinimo – menka motyvacija. Kur kas patrauklesnis būdas išsaugoti proto aštrumą senstant – rasti veiklą, kuri taip patiktų, kad nė nepajustumėte, jog maksimaliai dedate pastangų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)