„Moterys – kančios mašinos“, - savo meilužei Francoise Gilot pareiškė Picasso 1943-iaisiais. Pradėjęs savo devynerius metus trukusią neištikimybę, 61-erių menininkas įspėjo 21-erių metų studentę: „Man egzistuoja tik 2 tipų moterys – dievaitės arba kilimėliai kojoms valyti“.
Visais laikais menininkai savo drobėse mėgo vaizduoti žmonas ar mylimasias. Tačiau nė vienas jų nesinaudojo ir nepiktnaudžiavo jomis taip kaip Picasso.
Žvelgiant į neįprastus vaizdus šiam dailininkui dedikuotoje parodoje Londono nacionalinėje galerijoje sunku nepastebėti, kokią reikšmę mene moterims jis suteikia. Čia, šalia neįtikėtinai švelnių piešinių, kabo ir daugybė darbų, kuriose jos kankinamos, iškreipiamos ar net supjaustomos. O šie vaizdai, nors ir ne itin tiksliai, tačiau perteikia jų autoriaus sukeltas gyvenimo dramas.
Iš septynių svarbiausių Picasso gyvenimo moterų dvi nusižudė, o dvi išprotėjo. Dar viena mirė savo mirtimi, po 4 metų santykių. Menininkas turėjo tuzinus, gal net šimtus meilužių, ir nė vienai – gal tik paskutiniajai – nebuvo ištikimas.
Kiekviena iš šių septynių moterų kada nors buvo Picasso kūrybos variklis, kiekviena jų atspindėjo tam tikrą didžiojo dailininko gyvenimo etapą. Jos buvo prie jo prisirišusios mūzos, o jis – priklausomas nuo jų.
Picasso retsykiais būdavo ištikimas, dosnus ir mielas, bet žymiai dažniau – stulbinamai žiaurus. Vis dėlto jis jautė realią aistrą kiekvienai moteriai, kurią perteikdavo piešiniuose, vaizduodamas mylimasias ir jausmus joms.
Kitaip tariant, nors ir pasižymėjęs neįtikimu neprognozuotumu, šis rusvaplaukis ispanų menininkas publikos buvo nepaprastai mylimas.
7 Picasso mūzos ir jų gyvenimas su menininku
Fernande Olivier (1881-1966 m.; su Picasso 1904-1911 m.)
Ši, smurtą vaikystėje ir žiaurią santuoką paauglystėje patyrusi moteris nebuvo vėjo perpučiama gėlelė. Kartu su Picasso pabėgusi į Bohemiją, ji tapo pirmąja jo mūza, nors niekuomet nesuprato meno, o ypač – mylimojo taip šlovinto kubizmo. Po Paryžiaus prostitučių ir katalikių davatkų Olivier dailininkui buvo kažkas nepaprasto. Ji paskatino Picasso nutapyti vieną geriausių jo kūrinių – žymiasias Avinjono Mergeles.
Eva Gouel (1885-1915 m.; su Picasso 1911-1915 m.)
Kai Fernande Olivier 1912-aisiais pradėjo susitikinėti su vienu italų menininku, Picasso, norėdamas apmalšinti pavydą, vis dažniau ėmė matytis su artima drauge Eva Gouel. Ši smulkutė moteris su menininku tėra užfiksuota dviejose nuotraukose, o jos asmenybė vis dar – neįminta mįslė. Žinoma tik, jog ji įkvėpė dailininką kuriam laikui įsimylėti abstraktųjį kubizmą. Gimusi kaip Marcelle Humbert, ji buvo menininko Louis Marcoussis mergina, kai 1911-aisiais ją suviliojo Picasso. Judviejų romanas buvo išties nepaprastas, tačiau tai dailininkui netrukdė apgaudinėti jos, gulinčios mirties nuo tuberkuliozės patale, 1915 m. su Gaby Depeyre.
Olga Khokhlova (1891-1954 m.; su Picasso 1917-1935 m.)
Ši ukrainiečių šokėja buvo pirmoji Picasso žmona ir jo sūnaus Paulo motina. Ji paskatino kardinalius pasikeitimus vyro darbuose – jis staigiai perėjo prie neoklasicizmo. Ši moteris jo darbuose buvo vaizduota ramybės apsuptyje. Tačiau jų santykiams atšalus, Picasso darbai prisipildė neapykantos moterims. Patyręs svaiginančią šlovę, menininkas nusprendė galįs daryti ką tik norintis. Olga, aukštuomenės atstovė, nesitikėjo, jog ispanas nusižengs savo papročiui būti ištikimu. Vis dėlto pora išsiskyrė 1935-aisias, o žmona Picasso nuolat siuntė kalnus kaltinančių laiškų.
Marie-Thérèse Walter (1909-1977 m.; su Picasso 1927-1936 m.)
Menininkas susipažino su šia 17 metų amžiaus blondine prie Galeries Lafayette parduotuvės Paryžiuje 1927 m. dar tebegyvendamas su pirmąja žmona Olga Khokhlova, nuo kurios neištikimybę slėpė aštuonerius metus. Temperamentinga ir atletiška blondinė jį patraukė savo protingomis įžvalgomis, tačiau meno ji anaiptol nedievino. Ją dailininkas dažnai vaizduodavo su idiliška erotika. Tais pačiais 1935 m. Walter pagimdė Picasso dukrą Maią. 1977-aisiais moteris nusižudė.
Dora Maar (1907-1997 m.; su Picasso 1936-1944 m.)
Jei Walter buvo itin protinga, Dora Maar dailininką sužavėjo savo fotografijos darbais, paskatinusiais Picasso derinti siurrealizmą ir nuotraukas. Gimusi kaip Henriette Theodora Markovitch, ši prancūzų ir kroatų kilmės menininkė nugyveno itin depresyvų gyvenimą, Picasso įsitikinimu, dėl nevaisingumo. Tokia moters laikysena bei gyvenimas su dailininku Ispanijos pilietinio karo metais įkvėpė jį sukurti žymiąją Verkiančią moterį. Maar menininkas dažnai vaizdavo kaip jausmų nebegalinčią pakelti personą. Po išsiskyrimo jis ją pavadino „vis dėlto vienu geriausių gyvenimo pasirinkimų“. 1943-aisiais Picasso išėjus pas kitą, moterį ištiko dvasinė krizė.
Francoise Gilot (gimusi 1921 m.; su Picasso 1944-1953 m.)
Ši aukščiausio lygio teisės studentė metė mokslus būdama 21-erių ir atsidavė Picasso. Pagimdžiusi jam du vaikus – Klodą ir Palomą – ji su menininku praleido devynerius metus. Gilot kuo ramiausiai atlaikė vyro žiaurumą ir nė kiek dvasiškai nepalūžo. Priešingai – ji sėmėsi iš jo meno žinių. Vėliau ištekėjo už amerikiečių skiepų pradininko Jono Salko. Moteris vis dar mėgsta tapyti.
Jacqueline Roque (1927-1986 m.; su Picasso 1954-1993 m.)
Pardavėjo asistentė „Madoura“ keramikos studijoje Vallauryje būdama 27-erių Roque susipažino su Picasso, o 1961-aisiais tapo jo žmona. Kai ji ginčijosi su savo vaikais dėl vyro turto padalijimo, jie bendradarbiavo kuriant muziejų tėvo garbei. Picasso sukūrė apie 400 paskutiniosios žmonos paveikslų. Roque 1986 m. pasitraukė iš gyvenimo.
