Neseniai Lietuvoje pasirodė popiežiaus Pranciškaus knyga „Šio gyvenimo laimė. Įtraukianti meditacija apie egzistenciją Žemėje“. Tai homilijų, kalbų, žinių, maldų rinkinys, kur popiežius Pranciškus kalba apie tai, kaip surasti laimę ir pajusti gyvenimo pilnatvę kasdienybėje.

Knygoje Pranciškus kalba apie gailestingumą, apie iššūkius, su kuriais susiduria šiandienos jaunimas, ir apie tai, kodėl kova su diskriminacija – tai meilės artimui pagrindas. Popiežius dalijasi istorijomis iš savo gyvenimo ir stengiasi kiekvienam perduoti žinią, kad viltis niekada neblėsta.

Pateikiame knygos ištrauką, kurioje pateikiamos popiežiaus mintys apie moteris: moteriškumą, moterų teises ir pareigas bei vaidmenį šeimos, socialiniame, Bažnyčios gyvenime.


Popiežiaus manymu, nors moters teisės pripažįstamos kur kas plačiau, o moterys daug labiau dalyvauja viešojoje erdvėje, kai kurioms šalims šiuo atžvilgiu dar reikia smarkiai ūgtelėti. Iki galo neišrauti nepriimtini papročiai. Pirmiausia gėdingas smurtas, kartais vykdomas prieš moteris, netikęs elgesys šeimoje ir įvairios vergystės formos, tai ne vyriškos jėgos parodymas, bet veikiau bailus nuosmukis.

Malonė ir vargas būti moterimi: popiežiaus Pranciškaus mintys

Bažnyčia be moterų?

Bažnyčia be moterų yra kaip apaštališkoji kolegija be Marijos. Moters vaidmuo Bažnyčioje yra ne tik motinystė, šeimos motina, jis – stipresnis: Bažnyčiai augti kaip tik ir padeda Švenčiausiosios Mergelės, Dievo Motinos, ikona! Tik pagalvokite, kad Dievo Motina yra svarbesnė už apaštalus! Svarbesnė! Bažnyčia yra moteriškosios giminės: ji – Bažnyčia, nuotaka, motina. Tačiau Bažnyčioje moteris neturi tik... nežinau, kaip itališkai pasakyti... moters vaidmuo Bažnyčioje neturi apsiriboti mamos, darbininkės vaidmeniu... Ne! Tai visai kas kita!

Spaudos konferencija, 2013 m. liepos 28 d.

Dalytis ganytojiškomis pareigomis

Bažnyčia pripažįsta nepakartojamą moterų socialinį indėlį, kurį lemia jautrumas, intuicija ir tam tikri ypatingi gebėjimai, labiau būdingi moterims nei vyrams. Pavyzdžiui, ypatingas moteriškas dėmesingumas kitiems, ypač besireiškiantis motinyste, nors ir ne vien ja. Džiugu regėti, kad daugybė moterų dalijasi su kunigais pastoracine atsakomybe padėdamos lydėti asmenis, šeimas ar grupes ir suteikdamos naujų impulsų teologiniams apmąstymams. Tačiau, kad moterys dar veiksmingiau veiktų Bažnyčioje, būtina labiau išplėsti to veikimo erdves. Juk „moteriškasis talentas reikalingas visose socialinio gyvenimo apraiškose; todėl privalu laiduoti moterų buvimą taip pat darbo srityje“ (72) ir įvairiose instancijose, kur priimami svarbūs sprendimai, – tiek Bažnyčioje, tiek socialinėse struktūrose.

Evangelii gaudium, 103

Moters vaidmuo nėra vergauti (servidumbre)

Turiu pasakyti, jog man skaudu, kai Bažnyčioje ar bažnytinėse organizacijose tarnavimas, kokį atliekame ir turime atlikti, moters tarnavimas, virsta servidumbre [vergavimu]. Nežinau, ar taip sakoma itališkai. Ar suprantate? Tarnavimas. Kai matau moteris atliekant servidumbre dalykus, manau, jog taip yra dėl to, kad nesuvokiama, ką moteris turi daryti. Koks dabar moters vaidmuo Bažnyčioje? Ar galima jį padidinti?

Kalba, 2013 m. spalio 12 d.

Įmanomas gyvenimas, su niekuo nesulyginamas indėlis

Daugelis moterų jaučia poreikį, kad būtų labiau pripažintos jų teisės, labiau vertinami jų darbai, kuriuos jos įprastai atlieka įvairiuose socialinio ir profesinio gyvenimo sektoriuose, kad būtų labiau pripažinti jų siekiai šeimoje ir visuomenėje. Kai kurios jų – pavargusios ir beveik prispaustos didžiulės įsipareigojimų bei užduočių naštos, neranda pakankamo supratimo ir pagalbos. Reikia daryti taip, kad dėl ekonominių sumetimų moteris nebūtų priversta dirbti per sunkiai arba pernelyg sunkiu darbo grafiku, nes darbo valandos prisideda prie jos pareigų rūpintis namais ir ugdyti vaikus. Tačiau, svarbiausia, reikia turėti galvoje, kad moters atsidavimas, visais šeimos gyvenimo lygmenimis, taip pat yra ir neprilygstamas indėlis į visuomenės gyvenimą ir ateitį.

Žinia, 2014 m. gruodžio 2 d.

Abipusiškumo kūrimas

Nors moters teisės pripažįstamos kur kas plačiau, o moterys daug labiau dalyvauja viešojoje erdvėje, kai kurioms šalims šiuo atžvilgiu dar reikia smarkiai ūgtelėti. Iki galo neišrauti nepriimtini papročiai. Pirmiausia gėdingas smurtas, kartais vykdomas prieš moteris, netikęs elgesys šeimoje ir įvairios vergystės formos, tai ne vyriškos jėgos parodymas, bet veikiau bailus nuosmukis. Verbalinis, fizinis ir seksualinis smurtas prieš moterį prieštarauja pačiai santuokinės vienybės prigimčiai. Galvoje turiu moters genitalijų smarkų žalojimą kai kuriose šalyse, taip pat nelygias galimybes gauti orų darbą ir atsakingas pareigas. Istorijoje gausu patriarchalinių kultūrų, kur moteris laikoma žemesne būtybe, perlenkimų pėdsakų, tačiau neužmirškime nė „surogatinės motinystės“ ar „moters kūno instrumentalizacijos bei komercializacijos dabartinėje žiniasklaidos kultūroje“. Kai kas mano, jog daugelis dabartinių problemų kyla iš moters emancipacijos. Tačiau net šis argumentas yra negaliojantis, jis apgaulingas, jis nėra teisingas! Tai – vyriškasis „mačizmas“. Vienodas vyro ir moters kilnumas skatina mus džiaugtis, kad įveikiamos diskriminacijos senos formos ir šeimoje plėtojasi abipusiškumo praktika. Net jei kyla feminizmo formų, kurių negalima laikyti tinkamomis, ne mažiau kaip Dvasios darbu gėrėkimės aiškesniu moters kilnumo bei jos teisių pripažinimu.

Amoris laetitia, 54

Moterie, Dievas tau patiki žmogų!

Dievas ypatingu būdu patiki žmogų, žmogiškąją būtybę, moteriai.
Ką reiškia tas „ypatingas patikėjimas“, šis žmogiškosios būtybės ypatingas patikėjimas moteriai? Man atrodo akivaizdu, jog mano pirmtakas galvoje turi motinystę. Kultūrinės bei socialinės revoliucijos raidoje daug kas gali kisti, bet išlieka tai, kad pastoja, žmonių vaikus išnešioja ir pagimdo moteris. Ir tai ne tik biologinis faktas; tai turi daugybę padarinių pačiai moteriai, jos būties būdui, santykiams, jos santykiams, jos laikysenai žmogaus ir apskritai gyvybės atžvilgiu. Pašaukdamas moterį būti motina, Dievas patikėjo jai žmogiškąją būtybę itin ypatingu būdu.

Kalba, 2013 m. spalio 12 d.

Moterys ir vyrai, papildykite vienas kitą

Vienas kito papildymas yra santuokos ir šeimos pagrindas. Šeima – pirmoji mokykla, kurioje išmokstame vertinti savo ir kitų talentus ir kur pradedame mokytis gyvenimo drauge meno. Daugumai mūsų šeima yra pagrindinė vieta, kurioje pradedame „justi“ vertybes ir idealus ir išnaudojame savo dorybių ir artimo meilės potencialą. Tuo pat metu, kaip žinome, šeimos yra įtampų vietos: tarp egoizmo ir altruizmo, tarp proto ir aistros, tarp troškimų, kurių išsipildymo norime čia ir dabar, ir ilgalaikių tikslų ir taip toliau. Tačiau šeimos taip pat yra aplinka, kurioje šios įtampos išsisklaido, – ir tai yra svarbu. Kai kalbame apie vyro ir moters vienas kito papildymą šiame kontekste, turime nesupainioti šio termino su supaprastinta mintimi, kad visi abiejų lyčių vaidmenys ir santykiai telpa į vienintelį ir statišką modelį. Vienas kito papildymas turi daugybę formų, nes kiekvienas vyras ir kiekviena moteris į santuoką ir vaikų auklėjimą įneša asmeninį indėlį. Šitaip kiekvieno asmeninis turtingumas, kiekvieno asmeninė charizma ir vienas kito papildymas tampa didžiuliu turtu. Ir tai yra ne tik gėris, bet ir grožis.

Kalba, 2014 m. lapkričio 17 d.

Du pavojai, marinantys moters pašaukimą

Čia nuolatos tyko du pavojai, du priešingi kraštutinumai, marinantys moterį ir jos pašaukimą. Pirmutinis yra motinystės susiaurinimas iki socialinio vaidmens, užduoties, nors ir kilnios, tačiau nustumiančios moterį bei jos potencialą į nuošalę ir iki galo neįvertinančios moters vaidmens statydinant bendruomenę. Tai gali nutikti ir visuomeninėje, ir bažnytinėje aplinkoje. Kaip reakcija į tai kyla priešingas pavojus, tam tikra emancipacija, kai, stengiantis užpildyti iš vyro atimtas sritis, apleidžiamas moteriškumas ir jam būdingi brangūs bruožai.

Kalba, 2013 m. spalio 12 d.

Moteriškumo indėlis šeimoje, visuomenėje, Bažnyčioje

Darbe ir viešajame sektoriuje moteriškumo indėlis yra reikšmingas, o šeimoje šis indėlis išlieka nepamainomas. Šeima mums, krikščionims, yra ne tik privati vieta, tai – ta „namudinė Bažnyčia“, kurios sveikata ir klestėjimas yra pačios Bažnyčios ir visuomenės sveikatos ir klestėjimo sąlyga. Pagalvokime apie Dievo Motiną: Bažnyčioje Dievo Motina sukuria kažką, ko negali sukurti kunigai, vyskupai ir popiežiai. Tai ji – tikrasis moteriškumas. Pagalvokime apie Dievo Motiną šeimose. Apie tai, koks yra Dievo Motinos vaidmuo šeimoje. Tad moters buvimas namuose – kaip niekada būtinas tam, kad ateities kartoms perteiktų tvirtus moralinius pagrindus ir tikėjimą.

Kalba, 2014 m. sausio 25 d.

Rizikingi, tačiau „moteriški“ sprendimai

Bažnyčioje apie moterį reikia galvoti šitaip: tai rizikingi, bet moteriški sprendimai. Reikia tai paaiškinti geriau. Manau, kad mes dar neatlikome gilaus moters vaidmens Bažnyčioje teologinio nagrinėjimo. Tik [nusprendėme, kad moterys] gali daryti šitą, gali daryti aną, dabar patarnaus prie altoriaus, dabar perskaitys skaitinį, užima „Caritas“ vadovės vietą... Bet tai ne viskas! Reikia atlikti gilų teologinį moters nagrinėjimą. Štai ką manau.

Spaudos konferencija, 2013 m. liepos 28 d.

Jūs, moterys, laimite prieš vyrus

Moteris turi šį didį turtą: ji gali pagimdyti gyvybę, gali suteikti švelnumą, gali suteikti ramybę ir džiaugsmą. Turite tik vieną pavyzdį: Mariją, ištikimą moterį, kuri nesuprato, kas vyksta, bet pakluso. Moterį, kuri, sužinojusi, ko reikia jos pusseserei, iškart nuskubėjo pas ją. Ji – Švenčiausioji Mergelė, kuriai būdingas budrumas. Ta, kuri pabėgo į užsienio šalį, kad išgelbėtų savo vaiko gyvybę. Ta, kuri padėjo savo Sūnui užaugti ir jį lydėjo, ir kai jos Sūnus pradėjo pamokslauti, sekė paskui jį. Ta, kuri iškentė viską, kas nutiko tam vaikui ir tam užaugusiam vaikinui. Ta, kuri buvo greta savo Sūnaus ir sakė jam, kas negerai: „Žiūrėk, jie nebeturi vyno.“ Ta, kuri per Nukryžiavimą buvo šalia Jo...

Tegul Marija, paglostanti, švelnioji Ponia, visada pasirengusi tarnauti Ponia, nurodo jums kelią. Nagi, dabar nebepykite, nes jūs laimėjote prieš vyrus.

Vaizdo žinia, 2014 m. balandžio 26 d.

Moteriškumo ikona, kurios nedera pamiršti

Ant kryžiaus, kai Jėzus savo kūnu kentė dramatišką nuodėmės pasaulio ir dieviškojo gailestingumo susitikimą, jis papėdėje paguodai galėjo regėti savo motiną ir draugą. Tą lemtingą akimirką, pirma nei pareiškė atlikęs Tėvo jam patikėtą darbą, Jėzus tarė Marijai: „Moterie, štai tavo sūnus!“ Paskui mylimam draugui pasakė: „Štai tavo motina!“ ( Jn 19, 26–27). Tais Jėzaus žodžiais ant mirties slenksčio nėra išreiškiamas vien tik pamaldus rūpinimasis savo motina; veikiau jie yra apreiškimo formulė, kuria aikštėn iškeliamas ypatingos išganomosios misijos slėpinys. Jėzus paliko mums savo motiną kaip mūsų motiną. Tik šitai padaręs, Jėzus galėjo pajusti, kad viskas „atlikta“ ( Jn 19, 28). Kryžiaus papėdėje, aukščiausiąją naujojo sukūrimo valandą, Kristus mus atveda pas Mariją. Atveda pas ją, nes nenori, kad keliautume be motinos, ir tauta tame motinos įvaizdyje perskaito visus Evangelijos slėpinius. Viešpačiui nepatinka, kad Bažnyčiai
trūksta moters ikonos.

Evangelii gaudium, 285

Jokio sijonuoto empiriokriticizmo

Reikia suteikti moterims daugiau erdvės Bažnyčioje, kad jos galėtų nuveikti reikšmingesnių dalykų. Bijau, kad tai netaptų „sijonuoto empiriokriticizmo“ sprendimu, nes iš tiesų moters sandara skiriasi nuo vyro. Tačiau kalbos apie moters vaidmenį, kurias girdžiu, dažnai įkvėpimą randa kaip tik empiriokriticizmo ideologijoje. Moterys kelia gilius klausimus, kuriuos reikia spręsti. Bažnyčia negali būti savimi be moters ir jos vaidmens. Moteris yra neatsiejama Bažnyčios dalis. Marija, moteris, yra svarbesnė už vyskupus. Sakau tai todėl, kad reikia nepainioti funkcijų su orumu. Tad reikia giliau panagrinėti moters vaidmenį Bažnyčioje. Reikia daugiau padirbėti, siekiant teologiškai išnagrinėti moterį. Tik tai padarius bus galima geriau apmąstyti moters funkciją Bažnyčioje. Ten, kur priimami svarbūs sprendimai, moteriškumas yra reikalingas. Šiandien iššūkis yra šitoks: susimąstyti apie konkrečią moters vietą taip pat ir ten, kur vadovaujama įvairiems Bažnyčios sektoriams.

Interviu tėvui Antonio Spadaro, 2013 m. rugpjūčio 19 d.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (28)