Išgirdęs šūksnius ir grumtynių garsus jis nuskubėjo prie durų ir pamatė Tilly Devine. Jų akys susitiko ir ši iškėlusi ranką puolė jį. Th. T. Corke‘as prisidengė veidą ranka, bet pajuto dūrį į kitą ranką. Iš jos pasipylė kraujo čiurkšlė.
Konditerį užpuolė moteris, prieš kurią būtų nublankęs net Alas Capone‘ė. Agresyvus elgesys? Taip. Užpuolimas? Taip. Prostitucija? Be abejonės. 1925 m., dar neturėdama 20 m., T. Devine biografija jau buvo ganėtinai spalvinga. Tiesa, už aprašytą smurto sceną jai skyrė gana švelnią bausmę – dvejus metus lengvųjų darbų.
Ketvirtą dešimtmetį T. Devine ėmėsi sunkesnių nusikaltimų – vadovavo gaujai, viešnamių tinklui ir prekiavo narkotikais. Daugeliu aspektų ši 1,65 m ūgio 50 kg sverianti moteris buvo galingiausia gangsterė moteris istorijoje. Jos išvaizdoje atsispindėjo aršių kovų pėdsakai – ryškus randas virš vienos akies. T. Devine visur nešiojosi skustuvą, nes turėti ginklą Sidnėjuje buvo nusikaltimas, už kurį grėsė bausmė.
Matilda (Tilly) Devine gimė Londone, lūšnyne, augdama svajojo būti turtinga. Iš esmės jai pavyko – ji tapo viena iš turtingiausių moterų šalyje, kurioje vėliau apsigyveno, rašo knygos „Skustuvas: Tilly Devine, Kate Leigh ir Skustuvo gaujos“ autorius Larry‘is Writeris.
Dar būdama paauglė Tilly susipažino su australu Jimu Devine‘u, ištekėjo už jo ir jie kartu išvyko į Australiją. Naujojoje tėvynėje ji tapo prostitute (Jimas rūpinosi klientūra), bet greitai suprato, kaip galima uždirbti daugiau pinigų – tapus viešnamio šeimininke.
Sustiprėjus krikščioniškoms nuotaikoms, politikai Australijoje pažabojo prekybą kokainu ir viešnamių verslą, jų savininkams teko trauktis į pogrindį. Tačiau T. Devine aptiko spragą, leidžiančią apeiti draudimą. Įstatymas skelbė, kad vyras negali būti viešnamio savininkas. O ji, būdama moterimi, galėjo pasinaudoti vargšais, apimtais nevilties – susišluodama procentus nuo jų pelno.
Kaip ir Amerikoje, Australijoje grįžusiems iš karo kareiviams nebuvo darbo, todėl stipriai padidėjo nusikalstamumas. Didžiosios depresijos metu T. Devine verslas suklestėjo, ji vadovavo daugiau nei 30-iai bordelių, rašo L. Writeris.
Tiesa, ji susidūrė su konkurencija. Didžiausia jos varžovė buvo Kate Leigh – dar mažesnio ūgio (1,55 m), dar aršesnė (ji buvo nužudžiusi žmonių, T. Devine – ne).
K. Leigh prasigyveno Sidnėjuje, steigdama nelegalias alkoholio parduotuvėles. Trečio dešimtmečio pabaigoje įtampa stiprėjo, dviem moterims darėsi ankšta viename mieste.
Prie trijų miegamųjų Devine‘ų namo neretai pasigirsdavo šūvių garsai. Nors namą saugojo šunys ir ginkluoti vyrai, vieną naktį prie jo vis tiek atėjo ginkluoti K. Leigh pakalikai, kurie dieną buvo nušovę vieną Devine‘ų vyrų. Tilly vyras Jimas laukė pasaloje su šautuvu ir šaudė į užpuolikus.
Buvo ir savotiškai žavi nusikalstamo gyvenimo pusė – augant abejotinai T. Devine šlovei, spauda praminė ją blogiausia Sidnėjaus moterimi, o Tilly ėmė rengti prabangius vakarėlius, kuriuose puikuodavosi, pasipuošusi deimantais ir kailiais. Ji netgi išspyrė prieš ją smurtavusį sutuoktinį Jimą, kai nebereikėjo jo pagalbos.
Esant dėmesio centre nusikalstamo gyvenimo laimė netrunka amžinai. Panašiai kaip A. Capone‘ės atveju, į T. Devine ir K. Leigh namus atėjo mokesčių inspektoriai – jų turtą konfiskavo dėl nesumokėtų mokesčių, rašo L. Writeris. Be to, tuo metu ėmė atsirasti jaunų, bebaimių nusikaltėlių vyrų.
Penktą dešimtmetį K. Leigh ir T. Devine prarado turtus ir rado paguodą viena kitos neturte. Vėliau vėžiu serganti T. Devine netgi atėjo į K. Leigh laidotuves.
Daugelis vyrų gangsterių manė, kad gali perimti T. Devine imperiją, rašo L. Writeris, tačiau jie greitai buvo nužudyti.
