– Nuo ko priklauso žmogaus sudėjimas?
– Žmogaus sudėjimas, kaulų struktūra, ūgis 100 proc. priklauso nuo paveldėjimo. Raumenų masė gali kisti nuo treniruotumo. Lankstumas gali būti treniruojamas, bet vis tiek yra tam tikros ribos. O riebalų kiekis priklauso nuo suvartotų kalorijų. Jeigu endokrininė sistema sveika, papildomi kilogramai auga nuo besaikio valgymo ir pasyvaus gyvenimo būdo. Kartais žmogus suvartoja daugiau maisto nei jam reikia dėl netinkamų įpročių, nervų sistemos sutrikimų, isterinio valgymo arba paprasčiausiai neskirdamas troškulio nuo alkio.
Tai, kad kūno linijos priklauso tik nuo genetikos – mitas. Jei figūrą paveldime, kodėl tiek daug žmonių, nuvykusių, pavyzdžiui, į Angliją, priauga po 6-20 kilogramų per kelis mėnesius? Susipažinusi su pilateso, kineziologijos technikomis ėmiau suprasti, kokią didelę reikšmę turi ir žmonių kūno kalba, emocijos, stresas, gyvenimo sąlygos.
– Kada žmogui vertėtų susirūpinti savo fizine forma?
– Fizine forma reikia susirūpinti tada, kai cholesterolio, gliukozės kiekis būna pakitęs, kai sutrinka miegas, širdies veikla, kamuoja dusulys, o svoris neleidžia džiaugtis gyvenimu. Keisti savo kūną turi būti žmogaus pasirinkimas, o ne kaimynės, kuri jau 10 metų gyvena viena ir yra pikta ant viso pasaulio ir jai maišo jūsų šypsena, kai sveriate 100 kilogramų. Vertėtų mažiau kreipti dėmesio į aplinkinių pastabas ir įsiklausyti į savo savijautą.
Nutukimas nuo sveiko apkūnumo labai skiriasi – būna lieknų merginų, kurių cholesterolio kiekis viršija normą, ir būna labai stambių, bet laimingų žmonių, kurių kraujo parametrai neverčia susirūpinti.
Pokyčiai neturėtų būti kančia ir prasidėti iš pykčio sau. Dažno kliento veidrodis namie rodo tai, ko nebuvo prieš 10 metų: jie žiūrėdami į savo atvaizdą graužia save galvodami „Kai aš buvau jaunas…“, „Kai aš buvau..“ Man ypač gaila, kai „Aš buvau“ yra svarbiau nei „Aš esu dabar“. Juk svarbu yra tik būtent dabar, nes vakar dienos nepakeisi, o rytojus gali ir neateiti. Manau, reikia galvoti, ką galiu daryti dabar ir nustoti save graužti – tai išsunkia daug gyvybinės energijos. Neverta gyventi ir ateitimi, planuoti kas bus numetus tuos nepageidaujamus kilogramus. Geriau galvoti apie atlikimą, proceso malonumą, mėgautis buvimu savimi. Juk kai žmogus save nuolat riboja ir baudžia – kokia čia gyvenimo kokybė.
– Jūsų nuomone, kokia yra tobulo kūno formulė?
– Visų pirma, net grožio konkurse negalima pasakyti, kas yra gražiausia visiems. O gyvenime grožis ir tobulumas – laikina ir labai reliatyvu. Tobula forma pasaulyje yra trikampis. Ar nors vienas iš mūsų yra trikampis? Tobula formulė gal ir yra, bet aš nežinau tokios, kuri tiktų visiems. Miegoti reikėtų po 7-8 valandas. Vandens gerti priklausomai nuo gyvenimo sąlygų. Maistą valgyti iš lėkštės ir, pageidautina, su įrankiais, neskubant ir su pasimėgavimu. Sportuojant nesiversti per galvą, efektyvu būtų maždaug valandos treniruotė 4-6 kartus per savaitę. Nuoseklumas svarbu, bet nebūtina. Papildai irgi ne pirmoje vietoje. Svarbu maistas, o papildai – jei tikrai reikia.
Kūną tobulina sveikas santykis su savimi ir su aplinka, rytinis pasisveikinimas su savo kūnu – to juk niekas nemato. Nusišypsok veidrodyje sau ir savo aplinkai – ir diena bus kitokia. Kai myli save, tie 5 kilogramai nustoja badyti akis ir dingsta labai lengvai tiesiog šiek tiek padažninus maisto priėmimą, sumažinus jo kiekį kiekvieno valgymo metu. Bet kiekvienas renkasi gyvenimo būdą ir kokybę pats.
– Kaip būtent mintys veikia mūsų kūną?
– Mintys svarbios kiekvienai kūno ląstelei. Pradėkime nuo pačio mažiausio kūno statybinio vieneto – ląstelės. Gyvūnų ląstelėse vyksta gyvybei labai svarbūs procesai: perdirbamos medžiagos, iš maisto medžiagų išlaisvinama energija. Žmogaus kūne yra daugiau kaip 50 000 milijardų ląstelių. Kraują, raumenis, odą, smegenis ir kaulus sudaro skirtingo dydžio ir formos ląstelės. Kiekviena iš šių ląstelių yra atsakinga už tam tikras funkcijas ir vykdo jai būdingas chemines reakcijas. Kiekviena ląstelė yra savarankiška ir nepriklausoma, tačiau ląstelės tarpusavyje bendrauja. Stresinė aplinka, neigiamos mintys – vienas iš ląstelių žūties faktorių. Jaučiant stresą pastebime įvairius fiziologinius pokyčius – padažnėja širdies plakimas, prakaitavimas, pakinta veido spalva, keičiasi hormoninis fonas, ląstelės atsiduria joms nepalankioje aplinkoje ir ima naikinti save.
Negalima nuvertinti emocinės būklės – darbo praktikoje aiškiai matau, kiek daug lemia neigiamų minčių keitimas teigiamomis, sportininkų psichologinis rengimas, palaikymas. Man ir mano klientams svarbiausia yra sveikata, gera nuotaika, ir tik tada fizinė forma.
– Ką jūs vadinate sveika mityba?
– Man sveika mityba – kai produktai parenkami pagal individualų žmogaus poreikį. Vieni nevartoja mėsos, kiti pieno, turi daug alergijų ar keistų įpročių. Dėl sveikos mitybos neturėtų pūsti pilvo, atsirasti tuštinimosi bėdų. Žmogus turi gerai jaustis. Todėl vertinga rašyti mitybos dienorašį – stebėti save 3-4 savaites, vertinti, kokie produktai kelia nuotaiką, kokie lemia sunkumą pilve. Tiesiog stebėjimas yra puikus pirmasis žingsnis.
Kiekvienas žmogus turi unikalų DNR kodą. Kiekvienoje ląstelėje yra individuali baltymo sintezės formulė – dėl to vienam tinka pienas, kitam ne. Nėra visiems tinkamos formulės – reikia stebėti, kokie produktai nekelia diskomforto. Įprastai dauguma pusryčiams valgo košes, priešpiečiams vaisių kokteilį ar vaisių, pietums mėsą ar žuvį su garnyru ir daržovėmis, pavakariams daržovių salotas, o vakarienei ką nors iš baltyminio maisto – mėsą, kiaušinius su nedideliu kiekiu daržovių.
Ilgametę darbo praktiką pradėjau nuo griežtų ir kampuotų patarimų ir maisto papildų siūlymo. Skaičiuodavau kalorijas. Kaip buvo nuobodu. Ir kaip sunku žmogui, kai pradeda bausti save už kiekvieną kąsnį ir negali pasidžiaugti be vidinio priekaišto sau. Perėjau prie lengvo požiūrio, mitybos įpročių koregavimo ir kūną nežalojančio fizinio krūvio. Noras priaugti ar numesti masės yra mažiau svarbu už estetinį kūno pažinimą, laikysenos koregavimą. Mitybo balanso ir judesio laisvės pajutimas yra raktas į laimę savo kūne.
