„Jau pati pirmoji mūsų, keturių moterų, kelionė paliko pačias geriausias emocijas. Viskas prasidėjo prieš 12 metų, kai mano draugei Laisvei Radzevičienei vyras padovanojo kelionę į Šri Lanką. Ji paskambino ir mums pasiūlė prisijungti. Visa tai – tolima šalis, šiltas kraštas skambėjo taip egzotiškai...“ – prisimena L. Bytautaitė.
Pirmas įspūdis nusileidus lėktuvui Šri Lankoje nebuvo pats geriausias – į veidą tvoskiantis karštis, begalė šiukšlių ir žydinčios orchidėjos. „Ir mes – pavargusios bei suprakaitavusios. Prisimenu, savęs ir draugių klausiau, kodėl mes čia atvažiavome“, – pasakoja žurnalistė ir vėliau priduria, kad kelionė vis dėlto buvo pilna gerų įspūdžių ir nematytų vietų.
L. Bytautaitė su draugėmis įprastai keliauja šaltuoju metų laiku arba pavasarį, kai dar nėra turistinis sezonas.
„Visos esame pasiskirsčiusios, kas už ką atsakome. Aš dėlioju kelionės maršrutą, kita draugė užsako mums gyvenimo vietą, dar kita – lėktuvo bilietus, o ketvirtoji geriausiai iš mūsų vairuoja ir pasižada visur teikti transportavimo paslaugas, jei prireiks“, – apie kiekvienos draugės pareigybes pasakoja laidų vedėja.
Ji pripažįsta, kad dabar išgyvena tikrą aukso amžių – vaikai jau užaugę, patys savimi pasirūpina, tad ir keliaujant nebetenka jausti kaltai dėl namie paliktų vaikų: „Anksčiau, kai keliaudavau be vaikų, labai jaudindavausi ir jaučiau sąžinės graužatį. Dabar sūnus man pats dovanoja keliones.“
Vis dėlto žurnalistė pripažįsta, kad, sūnui išvažiavus mokytis į Prancūziją, porą savaičių išgyveno tuščio lizdo sindromą. „Nebebuvo kuo rūpintis, apėmė tuštuma. Tačiau, kai jis grįžo į namus per pirmas atostogas, man buvo sunku. Visiškai kitoks sūnaus gyvenimo ritmas sugriovė mano susikurtą tvarką“, – atvirauja L. Bytautaitė.
Anot jos, dabar sūnus jau gyvena atskirai ir visa šeima kartu susirenka kiekvieną savaitgalį.
„Gera, kai vaikai neužmiršta aplankyti tėvų, bet jie turi ir laiku išeiti“, – tikina žurnalistė L. Bytautaitė.