Galbūt tokia istorija ne tik man vienai nutikus, ir gal net neverta serialo, tačiau tai buvo vienas skaudžiausių įvykių mano gyvenime.
Maždaug dvejus metus trukusi draugystė buvo pilna visko: aistros, meilės, gėlių, juoko, šokių, romantikos... Rodos, du tobuli, jauni ir perspektyvūs žmonės - tobula pora. Akys matė tik jį - nuostabų, juodaplaukį tvirtą vyrą.
Laiką jis dažnai praleisdavo su giminėmis. Daugiausiai su pussesere iš Klaipėdos. Labai laukiau, kada galėsiu su ja susipažinti, jau planavome, kaip vasarą visi kartu atostogausime.
Na, iki vasaros dar buvo toli. Naujuosius metus netikėtai sutikome atskirai, tada sekė dar daugiau netikėtų savaitgalių... Ar man tai kėlė įtarimą? Aišku, kad ne. Mylėjau ir tiek. Išleisdavau į komandiruotes, keliones - įdėdavau slaptų meilės laiškų...
Kol galiausiai atėjo ta diena, kai, jam išvažiavus, jo geriausias draugas prasitarė, kad geroji pusseserė yra ne kas kita kaip mano sužadėtinio meilužė....
Tai buvo beviltiškiausia diena mano gyvenime. Vienu metu norėjau ir mirti, ir žudyti, ir žudytis, ir nenorėjau tuo tikėti, ir norėjau, kad tai būtų sapnas... Visko norėjau... Bet labiausiai laukiau savo sužadėtinio grįžtant.
Sulaukiau. Jis bandė gintis. Sakė, kad tai melas... Labai supyko, išgėrė namuose esantį alkoholį. Tada užvaldžius emocijoms mane sumušė ir pasakė, kad jau jo aš tikrai nepaliksiu ir turiu likti su juo. Jei ne savo noru, tai per prievartą ir jėgą.
Tą patį vakarą palaukiau kol mano meilė užmigs. Verkiau ne iš fizinio skausmo, skaudėjo vidus... Susikroviau visus daiktus ir išvažiavau pas mamą. Tada, žinoma, sekė pusės metų persekiojimai ir grasinimai. Bet dabar, kai prabėgo ketveri metai, šią istoriją galiu jau ramiai pasakoti. Šiandien esu labai laiminga ir džiaugiuosi ta patirtimi.
